Kauno Nemuno saloje šalia žaliosios zonos galėtų iškilti uostai ir suformuotas paplūdimys - tokias vizijas ketvirtadienį per diskusiją ir ekskursiją pristatė architektai.

Konkursą laimėjo du projektai - Šarūnas Kiaunė pasiūlė minimalaus užstatymo variantą. Rimvydo Palio vizijoje sala apstatyta tankiau. Vis dėlto abiejuose projektuose numatyti tie patys objektai: parkas, aktyvaus poilsio zona, pliažai ir laivų prieplauka. Architektai pabrėžė būtinybę dviejų upių santakoje įsikūrusį miestą pritraukti prie vandens.

„Mes spendėme centrinės miesto dalies problemą. Kairysis Nemuno krantas yra ta vieta, kur galima miestą pritraukti prie vandens. Ir per tą viziją, kad miestas tankėja, daugėja gyventojų, sala įgauna visai kitą prasmę - tas žalias plotas įgauna didelę vertę. Kai aplink laukai, ji paskęsta“, - „Žalgirio“ arenoje per diskusiją su miestiečiais kalbėjo Š.Kiaunė.

Laivybos entuziastas architektas R.Palys akcentuoja tankesnį užstatymą pakrantėje ties Karaliaus Mindaugo prospektu.

„Visa idėja buvo tokia, kad miestas turi ateiti prie upės, kaip visoje Europoje. Tai buvo mane vedanti gija. Kanalas yra užkastas iki kanalizacijos pločio: reikėtų iškasti senąją įlanką ir ją apstatyti visuomeninės paskirties pastatais. O visa kita sala gali būti parkas“, - kalbėjo architektas.

R.Palys savo vizijoje mato Nemunu į miesto centrą atvykstančius garlaivius, kuriuos pasitiktų kavinės.

Miesto tarybos ir Savivaldybės atstovai vis dėlto labiau linkę Nemuno salą palikti žaliuoju plotu, todėl čia svarstoma apie nedidelius statinius. Miesto urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius akcentavo, kad svarbiausia - sutarti dėl bendros idėjos, kad salos apstatymas nebūtų atsitiktinis.

„Aš manyčiau, kad po šios diskusijos mieste pajudės į priekį tie projektavimo darbai likusios Nemuno salos dalies. Nusistačius aiškias gaires, būtų galima drąsiai viską leisti, o ne taip, kad vieną, kitą objektėlį, o visuma - chaosas“, - svarstė N.Valatkevičius.

Savivaldybės duomenimis, Nemuno sala padalinta į dvi dalis: vienas 10 hektarų sklypas priskirtas „Žalgirio“ arenai, o antrasis - 20 hektarų sklypas - priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Plačiau apie tai skaitykite penktadienį „Kauno dienoje".