Paskutinė metų diena kalendoriuje įvardyta kaip metas, kuomet atsikratoma blogų minčių. Kovoti su niūriomis mintimis padeda pozityvus mąstymas ir realūs reikalavimai sau, tvirtina specialistai. Jie taip pat primena, kad gyventi reikia šia diena - neatidėti svajonių ateičiai ir išmokti vertinti kasdienius, mažus įvykius.

Reklama skatina savigraužą

Psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė teigia, kad dėl žmogų užvaldančios savigraužos dažnai būna kalta gyvenimą, kuriame viskas tobula, vaizduojanti reklama.

„Tam labai padeda televizija, reklamos, kurios bando įteikti, kad negyveni taip, kaip esi vertas, kaip galėtum gyventi. Žmogus nustoja vertinti tai, ką turi. Jam ima atrodyti, kad tai, ką jis turi, yra pilka, nuobodu, liūdna - visai kitaip, nei kitur, kur viskas išblizginta. Žmogų užvaldo mintys, kad jis nėra pats sau šeimininkas. To pasekmės gali būti ir liguista būsena, ir didelis nepasitenkinimas, pyktis, kuris realaus pagrindo galbūt ir neturi", - sako gydytoja.

Anot pašnekovės, žmogui, įsisvajojusiam apie kažkokius idealus, realios kasdienybės akimirkos nebeteikia džiaugsmo.

„Kai žmogus užsibrėžia tikslą kažko siekti visko atsisakydamas šiandien, o gyvendamas tik rytdiena, jis ir tą džiaugsmą atideda rytdienai: niekuomet jo nepasiekia ir niekuomet nesidžiaugia šia diena. Tai veda žmogų į pervargimą, depresiją, nerimą - būsenas, kurias jis dažnai bando užmaskuoti ar nuraminti cheminėmis medžiagomis arba kažkokiais veiksmais, pavyzdžiui, kaltinimais", - aiškina G.Bačienė.

Pasak jos, žmogui reikėtų pabandyti pasidžiaugti gražia Lietuva, geru darbu, puikia šeima. Jeigu jis šito pats pamatyti nesugeba, reikėtų su kažkuo pasikalbėti, paklausti kito žmogaus nuomonės, palyginti tariamas negeroves su kitų problemomis. Pavyzdžiui, kaimynų, kuriems sunkiau sekasi.

„Per tas pačias šventes verta pasižiūrėti į tai, ką turime: Kūčių stalo patiekalai gaminami iš pačių paprasčiausių produktų, bet koks jis mums mielas. Grūdai, aguonos, spanguolės auga Lietuvoje, o ne ananasai. Lygiai taip pat yra ir su gyvenimu - mes turime prisiminti, kad elementarūs dalykai yra patys svarbiausi, o ne papuošimai", - dėstė psichoterapeutė.

Depresija atsėlina pas vienišus žmones

„Paramos centro vaikams" direktorė psichologė Aušra Kurienė sako, kad blogos mintys apninka įvairaus amžiaus žmones.

„Depresija sergantiems žmonėms švenčių laikotarpis ar pavasaris, kai viskas sužydi, iš tikrųjų yra liūdnesnis laikotarpis, nes jų būsenos nuo to nepasikeičia. Jeigu žmogus tokiu metu yra liūdnas ir vienišas, jam ir šventės nepagerina nuotaikos, o tik pablogina, nes jos dar labiau išryškina, koks nelaimingas jis jaučiasi. Tokius žmones švenčių laikotarpiu raginčiau nelikti vienus namuose. Visi turi bent jau kaimyną, tolimesnį pažįstamą, bendradarbį", - patarė pašnekovė.

Pasak jos, į ramybės neduodančias mintis naudinga pažvelgti plačiau.

„Mintis, kad esu negražus ar vienišas arba tai, kad mano vaikai mane apleido, nemyli, galima paanalizuoti kažkokiame platesniame kontekste: galbūt mano vaikai kyla karjeros laiptais ir turi kitus žmones, kurių yra mylimi ir kuriuos patys myli? Galiu pasidžiaugti: nors jie nėra su manimi, jie yra su kažkuo kitu - mano gyvenimas nėra tik mano vaikai. Tuomet panašios mintys nebėra tokios slegiančios", - pasakojo psichologė.

Pasak A.Kurienės, negalima leisti blogoms mintims suvešėti, nes tai gali sukelti rimtų sutrikimų.

„Jeigu žmogus nemėgsta, nemyli savęs arba yra piktas, sutrinka jo santykiai su kitais žmonėmis. Sutrikus socialiniams kontaktams, stringa karjera, darbe nesiseka. Tokia situacija sąlygoja nesėkmes, šios gimdo naujas, taip vėl ir vėl. Žmogus atsiduria užburtame rate", - pastebi specialistė.

Perfekcionistai rizikuoja susirgti

„Psichologinio konsultavimo grupės" psichologė Gintarė Meslinienė teigia, kad negatyvios mintys yra žmogaus nepasitenkinimas savimi.

„Mes labai daug laiko skiriame darbui, tačiau nepakankamai laiko skiriame sau ir tam, ką branginame. Būname nepatenkinti savimi, dirbame darbą sukandę dantis. Taip jau yra, kad neigiamos mintys ir patirtis užsifiksuoja kur kas intensyviau negu teigiami dalykai. Pavyzdžiui, jeigu mus kas kartą įskaudino, mes turime gauti penkis komplimentus, kad pradėtume gerai galvoti apie save, apie savo darbą", - sakė psichologė.

Pasak jos, vienas iš paprasčiausių būdų, padedančių kovoti su negatyviomis mintimis, yra pozityvus mąstymas.

„Pirmiausia sau reikia iškelti realius reikalavimus. Pavyzdžiui, sakyti, kad būsiu ne geriausias kurse, jeigu kalbame apie studentus, o šį egzaminą išlaikysiu aštuonetui ar septynetui. Kitas dalykas - savo gebėjimų suvokimas. Būtina realiai įvertinti, ar aš galiu tai padaryti, ar negaliu. Rekomenduoju susiplanuoti mažus žingsnelius. Pavyzdžiui, jeigu aš jaučiuosi esanti bloga mama, galbūt reikia paieškoti literatūros, kad pagerinčiau savo, kaip mamos, kompetenciją. Kitas žingsnelis - vaikų auklėjimo klausimais pasikonsultuoti su psichologu. Štai tokie maži žingsneliai galėtų pagerinti savęs vertinimo jausmą", - patarė G.Meslinienė.

Atsisveikinti su nepasitenkinimu, jos nuomone, padeda ir garsiai sau ištarti būties prasmės klausimai.

„Kartais žmogui užduodi klausimą: „Jeigu tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena, ar tai, kas dabar tau neduoda ramybės, dar būtų aktualu?" Tada žmogus peržiūri savo vertybes, pasižiūri į tai, dėl ko dabar nervinasi, jaudinasi ar save niekina, ir supranta, kad tai yra vienadieniai, nereikšmingi dalykai", - teigė psichologė.

Anot pašnekovės, tam, kad pozityviai mąstytume, turime atkreipti dėmesį į tai, ką vertiname - žinojimas, kad savęs neišduoda, žmogui yra svarbiausia vertybė.