Revoliucingą žingsnį kovoje su vėžiu žengusiems mokslininkams pirmą kartą pavyko visiškai atkurti dviejų šia liga sergančių žmonių genetinius kodus.

Kaip rašo „Times Online“, išsamus genetinis žemėlapis, kuriame pažymėta kiekviena DNR mutacija, sudarytas stebint dviejų pacientų piktybinius navikus. 

 Jau dabar šis britų mokslininkų pasiekimas vadinamas svarbiausiu dešimtmečio įvykiu gydant vėžį: manoma, kad kiekvieną piktybinį auglį greitai bus galima įveikti individualia terapija. Tai tikimasi pasiekti iki 2020 metų.

Dešimtmečio tyrimui vadovavo profesorius Mike`as Strattonas iš „Wellcome Trust Sanger“ instituto Vėžio genomo projekto.

„Šie mutacijų katalogai mums rodo, kaip vėžys vystėsi, taigi jie informuoja ir apie tai, kaip jį gydyti. Jie rodo mums visus vėžio ląstelėse vykstančius procesus. Tai tikrai fundamentalus momentas vėžio gydymo istorijoje. Manyčiau, kad po dešimtmečio tokių katalogų sudarymas taps rutina; taip pat bus galima individualiai parinkti gydymą. Mes to tikimės“, – cituojamas mokslininkas.

Vėžys yra genų liga. Aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, radiacija ar alkoholio vartojimas pažeidžia žmogaus DNR ir tai sukelia nevaldomą ląstelių augimą.

Žinant genetinius defektus, skelbiama, bus galima kurti galingus vaistus, taisysiančius DNR „klaidas“, kurios ir sukelia vėžį.

Tyrimo metu sudaryti dviejų žmonių, sergančių plaučių bei odos vėžiu, genetiniai žemėlapiai. Rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.

Šie pirmieji genetiniai žemėlapiai yra tarptautinio Vėžio genomo konsorciumo – 600 mln. svarų sterlingų vertės projekto – dalis.

Tikimasi, kad šiame projekte dalyvaujantiems mokslininkams pavyks sudaryti 50 labiausiai paplitusių vėžio mutacijų žemėlapius.