Penktokė dukra visą rudenį zyzia: "Mama, noriu ugsų".  Kadangi man jie panašūs į kojines drambliui, bandžiau įtikinėti, kad mergaitėms tokie batai grakštumo neprideda.

Taip mums bediskutuojant vakarais apie moteriško apavo grožį praėjo rugsėjis, spalis. Lapkričio viduryje paaiškėjo, kad šiltus batus visgi teks pirkti, nes dukters pėda, o Dieve, vėl paaugo, ir dar visai gerus senuosius žieminius batus teks išmesti arba kam nors atiduoti.

Na, gerai, ugsai – tyliai sau nutariau. Ėmiau tyrinėti, kokie jie būna, ir kiek kainuoja. Praėjusį penktadienį po darbo lėkdama maisto savaitgaliui į "Akropolio" "Maximą" pakeliui užsukau į "Salamander" batų parduotuvę antrajame šio prekybos centro aukšte. Oho, ten tų ugsų – krūvos: įvairių spalvų ir modelių. Matau, vieno gamintojo jie – su tikru kailiu viduje. Kainuoja brangokai – ne vienas ir ne du šimtai litų – bet gal bent pėdos nešals, pagalvojau sau.

Betgi reikia atsivesti savo mažąją mados auką ir pamatuoti tuos batus – gal pasimatuos ir noras praeis arba – jei nepraeis – tai bent išrinksime kiek didesnius, kad ir kitą žiemą tiktų? Be to – o sutapime – šeštadienis – išreklamuota akcijos "Jamam" diena  – gal pavyks tuos ugsus su nuolaida įsigyti?

Tad kitą rytą išsirengėme į ugsų medžioklę. Tačiau koks buvo mūsų nusivylimas, kai "Salamander" neberadome išvakarėse nusižiūrėtų ugsų su kailiu. Kitų gamintojų ugsų – prašom, o to, kuris, siūlė batus ir su kailiu, produkcijos – nė kvapo. Net reklaminė medžiaga – didžiulis batas – pradingęs. Kreipėmės į pardavėją: kas atsitiko? Sako, nupirko viską.

Šyptelėjau: nejuokaukite – vakar vakare prieš darbo pabaigą dar stovėjo ne viena brangiai kainuojanti pora. Pardavėja pastebimai sutriko ir ėmė lementi, esą čia nuolat nedirba, kad tik pasamdyta padėti nuolatinėms darbuotojoms akcijos "Jamam" metu.

Kreipėmės į kitas pardavėjas. Tos ėmė teisintis, atseit čia ne jų, o parduotuvės vadovybės sprendimas. Suprasdama jų padėtį paprašiau, kad bent ištrauktų tuos ugsus su kailiu, bent pasimatuotume, apžiūrėtume, ar yra mums reikiamo dydžio. Sako, negalime, sandėlyje jie toli padėti, užkrauti naujomis prekėmis, ateikite rytoj.

Nuotaika subjuro. Apėmė jausmas, kad ir kitos "Akropolio" parduotuvės per "Jamam" dieną siekia iškišti tik tas prekes, kurių nori atsikratyti, ir kad pačias madingiausias (ar perkamiausias) suslėpė sandėliuose. Be to, manau, nenormalu, kad kažkokių batų paieškai teks skirti dvi dienas.

Na, bet ką – vėl į "Salamander" atėjome kitą dieną, t.y. sekmadienį. Šeštadienį  sandėliuose "labai kitomis perkėmis užkrauti" ugsai su kailiu vėl puikavosi senojoje vietoje. Panorome juos pasimatuoti – ogi mums reikiamo dydžio nėra!

Mintyse prakeikiau ir "Salamander, ir "Jamam" dieną.