- DMN inf. [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Visą šeštadienį kultūros centre „Žvejų rūmai“ aštuoni tūkstančiai šokėjų aiškinsis, kieno klumpės tvirčiausios.
Nuo vienuoliktos iki dvidešimtos valandos šokių maratone 25 šokių kolektyvai iš visos Lietuvos daužys scenos grindis klumpėmis jau ketvirtojoje Klumpakojo šventėje.
Norinčių šokti tradicinėje šventėje buvo tiek daug, kad ne visi tilpo į vienos dienos festivalį. Todėl renginį organizuojančiai Klaipėdos Universiteto Choreografijos katedrai teko atsisakyti ir kolektyvų iš užsienio šalių, kur taip pat šokama su klumpėmis.
Absoliučiai daugumai šokių kolektyvų vadovauja „Klumpakojo“ kūrėjo prof. Juozo Gudavičiaus mokiniai. Choreografijos katedros vedėjos Tulijos Zinčiukienės nuomone, taip mokiniai norėjo pagerbti savo mokytojo atminimą.
Tradicinėje šventėje aštuoni tūkstančiai šokėjų, muzikantų ir dainininkų atliks po du šokius: vieną J. Gudavičiaus, o kitą - savo nuožiūra.
Apie Klumpakojį
Lietuvių liaudies šokis su klumpėmis pirmą kartą paminėtas 1905 metais. Šokis su klumpėmis taip pat minimas atsiminimuose apie to laikotarpio JAV, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos lietuvių emigrantų rengiamus vakarėlius.
Muziką dabar šokamam klumpakojui prieškario metu sukūrė garsus kompozitorius Mikas Petrauskas. Tuo metu šokio variantų buvo daug, ko gero vienintelis bendras jų bruožas - šokant buvo partneriui grūmojama pirštu. Dabar šokama kompozicija, sukurta prof. J. Gudavičiaus, buvo pirmą kartą atlikta 1951 metais.
Metais vėliau atsirado ir klumpakojo dainos tekstas, kurį sukūrė poetas Justinas Marcinkevičius, kuris tuo metu dainavo dainų ir šokių ansamblyje.
Apie „Klumpakojo“ šventę
„Klumpakojo“ šventės Klaipėdoje vyksta kas trejus metus. Pirmoji buvo surengta 2001 metais, minint prof. J.Gudavičiaus 75-metį.
Šokius su klumpėmis šoka ir kitose šalyse. 2006 metais „Klumpakojo“ šventė buvo tarptautinė, joje šoko svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas šauniausiai šoka „Klumpakojį“? [6]
4 [7]
Galerijos [9]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/dmn-inf-875
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/183369
[5] https://www.diena.lt/zymes/klumpakojis-0
[6] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/kas-sauniausiai-soka-klumpakoji-1125714
[7] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/kas-sauniausiai-soka-klumpakoji-1125714#comments
[8] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/tautiniu-sokiu-fiestoje-sukosi-ir-jaunimas-ir-vyresnio-amziaus-poros-781464
[9] https://www.diena.lt/galerijos
[10] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-zalgiris-monaco-6362-1198306
[11] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/petrasiunu-kapinese-izymiu-zmoniu-kapai-1198302
[12] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/veliniu-isvakares-vilniaus-kapinese-1198300
[13] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/sielu-upe-laisves-alejoje-1198296
[14] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaunieciai-plusta-i-karmelavos-kapines-1198286
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-atidengtas-simbolinis-laikrodis-pradesiantis-skaiciuoti-100-dienu-iki-atsijungimo-nuo-brell-1198191
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvos-restoranu-viesbuciu-ir-kaviniu-atstovu-protestas-del-auganciu-mokesciu-1198168
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/restoranu-protestas-kaune-1198162
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/fiba-cempionu-lyga-vilniaus-rytas-sombathejaus-falco-1198091
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-kauno-zalgiris-belgrado-crvena-zvezda-1198090