Nuo Prezidentės nusilenkimo Maskvai būtų pilnesnės nebent oligarchų, o ne paprastų Lietuvos piliečių kišenės, teigia nepolitinio Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Jis pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės principingai pozicijai Rusijos atžvilgiu ir atsisakymui dalyvauti Kremliaus rengiamose iškilmėse.
 
K.Čilinskas laiko teisiškai ir etiškai nekorektišku viešą Pramoninkų konfederacijos pirmininko B.Lubio pasisakymą, kuriame šis demonstruoja nedviprasmišką spaudimą Prezidentei dėl jos sprendimo nevykti į Maskvą. Teisinėje valstybėje, pasak K.Čilinsko, stambiojo verslo įtaka turi būti atribota nuo politikos, tačiau Lietuvos oligarchija to nepaiso.
 
B.Lubys savo kišimąsi į Prezidentės sprendimą pridengia susirūpinimu, kaip Lietuva išsimaitins. Palyginę B.Lubio turtus ir kasdienius „rūpesčius“ (pvz., kaip išplėsti savo valdas prestižiniame Žvėryno rajone) su kasdienine paprastų žmonių kova už išlikimą, kai pensija mažesnė už buto šilumos kainą, suprasime, kodėl paprasti piliečiai ir oligarchai su skirtingais jausmais žiūri į sandorius su Kremliaus bendrovėmis.
 
Pasak K.Čilinsko, stambiųjų monopolijų savininkai su nostalgija prisimena, kaip jie lydėjo Prezidentus į Maskvą. Po tų vizitų pagerėdavo Lietuvos monopolistų finansiniai reikalai, ir B.Lubiui čia nėra kuo skųstis. Tačiau Lietuvos piliečiams Rusijos kontroliuojamos energijos paslaugų kainos nuolat didėdavo ir tebedidėja.
 
K.Čilinsko teigimu, taip yra dėl to, kad Kremliaus kontroliuojamos energetikos bendrovės veikia korupcijos metodais. Visa nauda, dėl kurios susitariama su Kremliaus bendrovėmis, yra padalijama tarp susitariančių šalių monopolistų ir administracijos atstovų. Augant kyšių dydžiams, auga ir kainos.

Todėl, teigia K.Čilinskas, Lietuvos žmonių interesas yra ne oligarchinių-korupcinių santykių su Rusija tvirtinimas, o atvirkščiai - ryžtingas posūkis į skaidrų apsirūpinimą energetiniais ištekliais. Ukrainos ir kitų su Rusija „susirišusių“ valstybių pavyzdys rodo, kad Rusija niekada nebus patikimas partneris, ypač toms valstybėms, kurias Kremlius vis dar priskiria „imperijos pakraščiams“.
 
Pasak K.Čilinsko, Jungtiniam demokratiniam judėjimui Lietuvos Prezidentės principingas požiūris priimtinas dar ir todėl, kad Rusijos demokratinės jėgos ir žmogaus teisių organizacijos su viltimi laukia, kad Europos valstybės principinių žmogaus teisių ir laisvių vertybių neiškeis į Kremliaus trumpalaikę ekonominę „dovaną“  Lietuvos ar kitos    ES monopolistams.