Sekmadienį Palangoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Andrius Kubilius ir Donaldas Tuskas pranešė sutarę steigti ekspertų darbo grupę aptarti tautinių mažumų švietimo klausimus ir pabrėžė nepritariantys tokių klausimų politizavimui.

„Abu mes sutarėme, kad joks politikas neturėtų išnaudoti savo naudai tų problemų, su kuriomis šiandien turime reikalą“, - bendroje spaudos konferencijoje pareiškė D.Tuskas.

A.Kubilius sakė, kad ekspertai nagrinės tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus. Tačiau Vyriausybės vadovas pridūrė, jog Lietuvoje neketinama keisti naujojo Švietimo įstatymo, kurį kritikavo lenkų politikai.

„Darbo grupė pradės nuo švietimo klausimų, dalykų, kurie kam nors kelia neaiškumo vienoje ar kitoje pusėje. Mes turime nerimo dėl to, kad Lenkijoje uždaromos dar dvi mažos lietuviškos mokyklos, lenkų tautinė mažuma turi nerimo dėl naujojo Švietimo įstatymo, nors ir čia turėjome progą gana nuosekliai išaiškinti, kaip palaipsniui ir lanksčiai jis bus įgyvendinamas“, - žurnalistams sakė A.Kubilius.

Bendroje spaudos konferencijoje Lietuvos premjeras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė, siekdama pagerinti sąlygas tautinėms mažumoms, nustatė joms penktadaliu didesnį moksleivio krepšelį nei lietuviškų mokyklų moksleiviams, sumažino minimalų mokinių skaičių klasėms, kad būtų galima išsaugoti nedideles lenkiškas mokyklas.

A.Kubiliaus teigimu, ekspertų pateiktos rekomendacijos gali būti naudingos įgyvendinant pavasarį priimtą Švietimo įstatymą.

„Mes to (keisti įstatymą - BNS) neplanuojame ir nematau tam kokių nors priežasčių, bet ekspertų lygiu galima tartis, kalbėti ir ieškoti būdų, kaip atsižvelgiant į įvairius pasiūlymus realizuoti įstatymo įgyvendinimą“, - sakė premjeras.

A.Kubilius taip pat sakė atkreipęs dėmesį, kokią žalą daro tautinių mažumų klausimo radikalizavimas ir paminėjo neseniai įvykusius išpuolius Lenkijos Punsko valsčiuje prieš lietuviškus užrašus.

„Mums kelia nerimą tai, kad diskusijose dėl tautinių mažumų tiek Lietuvoje, tiek Varšuvos politikų išsakomi žodžiai diskusiją radikalizuoja ir to pasekmės yra tai, kad mes matome visiškai netoleruotinus vandalizmo aktus tame pačiame Punske“, - kalbėjo premjeras.

Lenkijos Vyriausybės vadovas žurnalistams sakė išgirdęs iš A.Kubiliaus, kad naujojo įstatymo tikslas nėra Lietuvoje gyvenančių lenkų teisių ar švietimo komforto sumažinimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad lenkų tautinės mažumos nuogąstavimai nėra išsklaidyti.

„Švietimo įstatymas įveda naujus sureguliavimus ir tie sureguliavimai sukelia nuogąstavimus ir nerimą tarp Lietuvoje gyvenančių lenkų“, - sakė D.Tuskas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tautinių mažumų jautrumą, nuogąstavimą“, - pridūrė D.Tuskas.

Tačiau kartu jis pabrėžė, kad lenkams Lietuvoje valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus nei geros lenkų kalbos žinios.

„Aišku, nėra jokių abejonių kad lenkams, gyvenantiems Lietuvoje, lietuvių kalbos mokėjimas yra tiek pat svarbus kaip ir lenkų kalbos mokėjimas. Ir čia niekas neturėtų to paneigti“, - pareiškė D.Tuskas.

Po šių Lenkijos premjero žodžių A.Kubilius išsakė viltį, kad juos išgirs ir aštrių pareiškimų nevengiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.

„Lenkų rinkimų akcija yra pasirinkusi problemų emocinio užaštrinimo, o ne tolesnio dialogo paieškos kelią. Tikiu, kad D.Tusko žodžiai bus išgirsti ir LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio, kuris turbūt greta kitų dalykų labai daug dėmesio skiria tam, kaip pasirengtų kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams“, - sakė A.Kubilius.

Lenkų politikai Lietuvoje kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir 2013 metais ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinėms mažumoms. Iki šiol lenkai beveik visus dalykus Lietuvoje galėjo mokytis gimtąja kalba ir laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą.