Lietuvos žydų bendruomenėms gali būti ne tik išmokėta kompensacija už prarastą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, bet ir grąžinta keletas pastatų natūra. Tai po susitikimo su Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovu Davidu Pelegu antradienį sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

„Atsižvelgiant į tai, kad dalis buvusių bendruomenių pastatų, už kuriuos yra kompensuojama, turi simbolinę arba praktinę reikšmę žydų bendruomenėms, atitinkamai sumažinus kompensacijos piniginę sumą būtų galima grąžinti ir pastatus", - žurnalistams sakė teisingumo ministras.

Pasak R.Šimašiaus, gali būti grąžinta „keletas pastatų".

„Mano žiniomis, eina kalba apie keletą pastatų, kuriuose Vilniaus arba Kauno žydų bendruomenės norėtų vystyti savo veiklą", - sakė teisingumo ministras.

Šiuo metu Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. litų kompensacijų už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.

Numatoma, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti 2011 metų sausio 1 dieną ir baigtos 2021 metų kovo 1 dieną.

R.Šimašius sakė tikįs, kad dėl kompensacijos Vyriausybė turėtų apsispręsti dar šią vasarą, o Seimas galutinį žodį galėtų tarti rudenį.

Lietuvos žydų bendruomenė yra kritiškai įvertinusi siūlomą projektą - jai kyla neaiškumų dėl fondo, per kurį būtų skirstomi pinigai, taip pat grąžinamo turto vertės. Bendruomenė taip pat siekia, kad bent dalis pastatų būtų grąžinta natūra.