Pramonininkų konfederacija ragina Vyriausybę sparčiau gaivinti ekonomiką. Viena opiausių Lietuvos  problemų – kaip į regionus sugrąžinti ir plėsti pramonės įmones bei kurti verslą.

Pasidžiaugę bene labiausiai Europos Sąjungoje (ES) pernai augusiu eksportu, pramonininkai teigia, kad itin daug į kitas šalis išvežta trąšų, maisto, medienos, tekstilės ir kitų, daugiausia tradicinės pramonės gaminių. Pasak konfederacijos vadovo, būtent tradicinė pramonė  ir tempia ekonomiką aukštyn, esą konservatorių vyriausybė pirmenybę teikė aukštesnės pridėtinės vertės kūrimui, skatino užsienio aukštų technologijų bei paslaugų bendrovių atėjimą. Tačiau tai sukūrė palyginus nedaug darbo vietų. O iš daugelio šalies rajonų pramonė bei verslas pasitraukė.

„Klysti galime visi, bet, manau, kad orientacija į aukštas technologijas – noras patempti tą šaką. Bet visos pramonės šakos yra svarbios. Ypač tradicinės pramonės šakos turi būti vystomos“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Politikams pramonininkai sako, kad viena opiausių problemų – į regionus sugrąžinti ir plėsti pramonės įmones bei kurti verslą.

Verslininkai pastebi, kad su panašiomis problemomis susidūrusios Vokietijos, Olandijos, kitų šalių vyriausybės taikė mokesčių bei kitas lemgvatas.

„Verslininkai turi būti suinteresusoti kurtis provincijoje – tai ir žemės, ir įrangos, ir darbo jėgos kaina, mokesčių bazė atitinkama“, – sakė bendrovės „SG Baltic“ generalinis direktorius Vytautas Juknevičius.

Pasak Šilutės rajone baldų įmonę pastačiusio ir 400 darbo vietų sukūrusio koncerno vadovo, kol kas jokios valdžios paramos negauta.

„Problema susrinkti iš kaimelių žmones ir juos apmokyti. Kyla kausimas, kodėl ten investuoti“, – kalbėjo SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Tam, kad pramonė būtų grąžinta į regionus, reikia, kad ten grįžtų  ir darbo jėga. Vienas iš būdų, padėsiančių tai padaryti, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, skirti lėšų iš valstybės biudžeto, kad studentai galėtų atlikti praktiką įmonėse.

Dabar Lietuvos pramonės įmonės pagamina maždaug penktadalį šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pramonininkai ir politikai sako užsimoję  per ateinačius septynerius metus  pramonės indėlį kilstelėti 5 procentais – iki ketvirtadalio BVP.