Gyvenu penkių butų mediniame name. Administruojančios įmonės atsisakėme sudarę jungtinės veiklos sutartį. Po to kaimynas nugriovė bendrą dviejų butų ventiliaciją, uždengė ją, o savo išvedė į palėpę, kuri yra tik virš mano ir dar vieno negyvenamo buto, dar įjungė ventiliatorių, nuo kurio dieną naktį girdisi burzgimas. Į palėpę yra vienas įėjimas, kurį neteisėtai privatizavo vieni kaimynai ir manęs neįleidžia. Esu dirbanti, dukra moksleivė, tačiau neturime teisės į ramybę. Savivaldybėje patarė kreiptis į seniūniją, ši siunčia toliau... Kur kreiptis pagalbos? Nijolė D.

Teisininkas Mindaugas Steponavičius

Aprašyta situacija – standartinė, kai daugiabučio namo savininkai steigia bendriją arba sudaro namo jungtinės veiklos sutartį vien tik dėl to, kad nereikėtų mokėti mokesčių, mokamų namo administratoriui už namo priežiūrą. Deja, tokių namų bendraturčiai tinkamai neįvertina realaus namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros poreikio, tai sudaro prielaidas skaitytojos aprašytai situacijai. Sudarydami jungtinės veiklos sutartį gyventojai įprastai yra veikiami vien tik piniginio aspekto. Tai yra siekdami sutaupyti 10 ar 20 litų per mėnesį. Tačiau nepagalvojama, kas imsis spręsti jų namo problemas, kai jų atsiras. Jungtinės veiklos sutartis kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo forma yra mažiausiai reglamentuota įstatymuose, todėl jos taikymas praktikoje sukelia daugiausia painiavos, palyginti su bet kuria galima namo bendrojo naudojimo objektų valdymo forma. Bet kuriuo atveju, visas aprašytas problemas turėtų spręsti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – administratorius, bendrija ar jungtinės veiklos sutartyje nurodytas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutartis yra iš esmės nereglamentuota teisės aktuose, siekiant nustatyti už namo priežiūrą atsakingą subjektą yra būtina susipažinti su namo jungtinės veiklos sutartimi. Papildomai svarbu atkreipti dėmesį į savivaldybės poziciją sprendžiant šį ginčą. Priešingai, nei teigia savivaldybė, LR civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. numato, kad „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės“. Vadinasi, savivaldybė, gavusi skundą dėl galimai netinkamai vykdomos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir/ar namo jungtinės veiklos sutarties įgaliotų asmenų netinkamo pareigų vykdymo, privalo ne nukreipti gyventojus į kitas institucijas, bet išsiaiškinti situaciją ir suteikti realią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, kad apie savivaldybės neveikimo atvejus reikėtų informuoti LR Seimo kontrolierių įstaigą, kuri ir nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų biurokratizmo bei kitokio pareigų nevykdymo.