Nugalėjusi tarptautiniame konkurse jauna dizainerė Olesia Les Lietuvos mados gerbėjams pristato naują savo kolekciją „3R„ ir mielai priima iššūkį kurti vyrams bei propaguoti mados ekologiją. „Jei drabužis nėra sudėvėtas, niekuomet jo neišmetu, o kiek pakeitusi toliau dėviu“, – intriguoja 25-ejų metų mergina.

– Ką reiškia „3R"

– Žmonėms, kurie domisi ekologija, terminas 3R yra gerai žinomas: Reduce, Reuse, Recycle (angl. – mažink, perdirbk, rūšiuok). Mano sukurta kolekcija irgi gali vadintis ekologiška, nes pagaminta iš jau esamų, dėvėtų drabužių. Vis dėlto jos pavadinimas turi kiek kitą reikšmę: Reversed, Recut, Reborn (angl. – atsuktas, perkirptas, atgimęs). Tikslios ir griežtos formos dominuoja visose mano kolekcijose, bet ši išsiskiria spalvomis. Ji po tamsaus „Kubo" yra tarsi nušvitimas. Joje atsispindi šviesesnis ir šviežesnis požiūris į daiktus. Tai laisva kolekcija, daug universalesnė už ankstesnę.

– „Kubą" kūrei autobuse važiuodama namo į Visaginą. Kokia naujosios kolekcijos atsiradimo istorija?

– Ši kolekcija mano galvoje buvo ilgai. Galvojau apie ją dar sugrįžusi iš praktikos Londone. Ten labai populiaru persiūti drabužius. Mąsčiau, kaip geriau viską padaryti. Sudėliojus mintis galvoje, susikaupiau ir nupiešiau modelius naujai kolekcijai. Išėjo su polėkiu, šiek tiek rokeriška.

– Tai kartu tavo magistro studijų baigiamasis darbas?

– Taip. Dėl mados teko paaukoti darbą studentų televizijoje, laisvą laiką, tačiau nė kiek to nesigailiu. Aš dirbu be jokio grafiko, dažnai per paskaitas, bet dėstytojai tai toleruoja, o ir pats paskaitų tvarkaraštis suplanuotas labai palankiai. Mokslas neriboja mano kūrybos, o žinios visada praverčia.

– Kaip pavyksta atskirti darbą nuo asmeninių reikalų ir poilsio?

– Dirbdama, besirengdama kolekcijų pristatymams apie save negalvoju. Paskutinę kolekciją pasiuvau per mėnesį – dirbau paromis, iki išnaktų. Artimieji vis subara, kad per daug laiko ir sveikatos skiriu darbui, o drabužius parduodu pernelyg pigiai. Aš tai suprantu, tačiau, jei būtų mano valia, visiems geriems žmonėms siūčiau visiškai nemokamai. Noriu, kad žmonės džiaugtųsi dėvėdami mano drabužius. Vis dėlto ir man juk reikia iš kažko gyventi (juokiasi – aut. past.). Pajamos yra svarbios, bet ne tiek, kad dėl jų nuolat sukčiau galvą. Galbūt vis dar gyvenu jaunatvišku maksimalizmu. Nežinau.

– Kiek kainuos naujosios kolekcijos modeliai?

– Nemanau, kad savo kolekciją pardavinėsiu brangiau nei drabužiai pardavinėjami parduotuvėse. Aš kuriu jauniems žmonėms, kurie drabužius vertina ne pagal kainą. Noriu, kad mano drabužiai būtų pasiekiami bendraamžiams.

– Kolekcijoje „3R" atsirado modelių, skirtų vyrams. Iki šiol siuvai tik moteriškus drabužius?

– Taip, tai tiesa. Tai tarsi naujas iššūkis. Kurti vyriškus drabužius pradėjau gavusi užsakymų iš vaikinų. Vyrai taip pat nori atrodyti gražiai ir originaliai. Jei atvirai, sukurti vyrišką kostiumą nuo pradžios iki pabaigos aš nesiryžčiau ir šiandien. Tai labai sunkus ir sudėtingas darbas. Kolekcijoje pasirodę modeliai yra persiūti. Senam kostiumui buvo suteiktas naujas gyvenimas. Kadangi jau buvo nubraižyti modeliai, galvoje kirbėjo idėjos, kurti vyrams nebuvo sunkiau nei moterims.

– Vyriški modeliai skiriasi spalvų gama ir detalių gausa.

– Kurdama vyrams visiškai nebijojau eksperimentuoti. Originalių vyriškų drabužių juk ne taip ir daug. Ilgą laiką stebėjau žmones gatvėse, kavinėse. Visur, kur buvau, bandžiau suprasti, ką žmonės mėgsta dėvėti, kokių drabužių jiems reikia. Iš šių stebėjimų ir gimė noras kurti ne tik moterims.

– Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susidūrei. Pirkai ir persiuvai dėvėtus drabužius, o visuomenėje tai vertinama skeptiškai.

– Net nustebau, kokios geros kokybės drabužių ten galima rasti. Ir visai mažai dėvėtų yra. Šiandien žmonės nori įsigyti daugiau, madingose parduotuvėse perka prastos kokybės drabužius. Jei drabužis nėra sudėvėtas, niekuomet jo neišmetu, o kiek pakeitusi toliau dėviu. Anksčiau mano šeima tiesiog negalėjo sau leisti įsigyti naujų drabužių, todėl pirkdavo dėvėtus. Tai buvo būtinybė, o ne pasirinkimas. Šiomis dienomis tai tampa vis labiau populiaru, būtinybė peraugo į pomėgį.

– Kiek kainavo „3R" kolekcijos audiniai?

– Sunku pasakyti, neskaičiavau. Siekiau sumažinti gamybos atliekas, todėl siūdama drabužius stengiausi panaudoti kiekvieną skiautę ir sagą.

– Turėjai susidoroti su daugybe iššūkių. Koks buvo didžiausias?

– Tiesą sakant, kurdama kolekciją labai nerimavau, kur rasiu drabužių, kurie atitiktų eskizus ir būtų tinkami persiūti. Radau kaip tik tokių, kokių ir ieškojau. Nerimą kėlė ir visuomenės reakcija į tokią ekologišką madą. Vis dėlto atsiliepimai buvo puikūs.

– Atstovauji jaunajai dizainerių kartai, bet galbūt jau dabar pastebi kokias nors tendencijas? Kaip pastaruoju metu keičiasi mada?

– Anksčiau buvo normalu keletą metų nešioti sezoninius drabužius, o dabar apranga keičiama vis dažniau. Dažnai mada yra kuriama dėl grožio, didelio pardavimų skaičiaus ir pelno. Tokie drabužiai yra gražūs, bet greitai susidėvi, todėl kurdama savo kolekciją galvojau ir apie patogumą, drabužių praktiškumą. Su drabužiais reikia susigyventi, pamilti juos.

– Su kokiais sunkumais susiduri kurdama?

– Labai sunku pirkėjams ir potencialiems klientams pranešti apie save. Atidaryti parduotuvę brangu. Galbūt tai padarysiu ateityje. Dabar siuvu ir kuriu tiems, kurie mane atranda, pamatę mano modelius, taip pat draugams, jau esamiems mano klientams. Pastarųjų ratas nėra didelis, stengiuosi dalyvauti įvairiose parodose ir pristatymuose, kad kolekcijas pamatytų kuo daugiau žmonių.

– Kas madinga šį sezoną?

– Šiuo metu yra madinga minimalizmas, daigstyti audiniai, drabužiai su erdvinėmis kišenėmis. Su mada koja kojon žengia ir ornamentai: nuo Laukinių vakarų indėniškų iki kaligrafiškai rytietiškų. Kalbant apie spalvas, ruda ir pilka jau truputį įgrisusios. Reikia dėvėti ir pritaikyti kitokius atspalvius, eksperimentuoti su nebūdingomis žiemos sezonui spalvomis. Daug dėmesio reikia skirti ir detalėms, aksesuarams. Tik su visomis smulkmenomis modelis tampa visavertis ir išbaigtas.