- Gintautas Degutis [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Lietuviška mėsa ir grūdai yra visiškai sveiki ir labai vertinami pasaulyje – tokiais argumentais ginasi verslininkai, viešai kaltinami nešvariais maisto pramonės užkulisiais. Tačiau parduotuvėse produktų be cheminių medžiagų beveik nebeliko.
Užteršti grūdai
Maisto gamintojus vienijančios asociacijos tikina, kad lietuviškų maisto produktų kokybė yra puiki, dėl to jos eksportas augo net sunkmečiu. Tiesa, pastaruoju metu verslininkams teko aiškintis užsienio partneriams dėl neva nuodingu herbicidu (piktžolėms naikinti skirta veiklioji medžiaga) glifosatu užterštų grūdų, mat šalies žiniasklaida atskleidė, kad dalis žemdirbių, prieš nuimdami derlių, laukus purškia sveikatai pavojinga chemine medžiaga.
"Žinia visiškai nepagrįsta, tai antis, tad duonos valgytojams nėra ko jaudintis. Tačiau teko tai įrodinėti ir partneriams", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje skundėsi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdomoji direktorė Dalia Stasiūnienė.
Ji patikino, kad glifosatas esą suskyla per dvi savaites, o grūdai malami tik po mėnesio, kai nuimami. Tai patvirtino ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius. Jo teigimu, glifosatas neklasifikuojamas kaip toksinė, kancerogeninė medžiaga, nes ji greitai skyla ir net patekusi į organizmą greitai iš jo pašalinama.
Apkaltino konkurentus
Gyvulių, paukščių augintojų ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai taip pat įtikinėjo, kad lietuviški maisto produktai kokybe nenusileidžia kitų šalių gamintojų produkcijai.
"Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai negali pasigirti mėsos gaminių gausa, o Lietuvoje veikia daugiau nei 200 įmonių, ir dauguma jų turi leidimus eksportuoti produkciją į ES valstybes – kaip žinoma, reikalavimai yra griežti, ir tai liudija, kad mūsų mėsos pramonė gerai išplėtota", – kalbėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas Kniukšta įtaria, jog tai, kad neigiamai apibūdinamas lietuviškas maistas, gali būti naudinga dėl rinkų konkuruojančioms kitoms šalims arba genetiškai modifikuotų organizmų šalininkams. "Žmonės bauginami nevalgyti lietuviškų maisto produktų. Kilęs skandalas pasiekė ir kitas valstybes, jos prašo mūsų oficialių paaiškinimų. Kam naudinga, kad turėdami stiprią maisto pramonę ją sąmoningai naikintume?" – sakė jis.
600 t užteršto maisto
Lietuvos gamintojų stojo ginti ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
"Europos maisto standartai labai griežti, o praėjusiais metais iš Lietuvos buvo eksportuota beveik 75 tūkst. t įvairių pieno produktų, beveik 9 tūkst. t mėsos produktų. Tai daugiau nei 2008 m. Tai rodo, kad mūsų produktai yra saugūs", – kalbėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Pasak jo, užfiksuojamų maisto produktų kokybės pažeidimų dalis Lietuvoje yra palyginti nedidelė – nuo 1 iki 5 proc. Tiesa, šis skaičius sudaro daugiau nei 600 t įvairių produktų. Tiek gaminių pernai buvo uždrausta realizuoti.
Be to, ir verslininkai, ir VMVT vadovaujasi geležine logika – jei ES leidžia vartoti įvairius maisto priedus, vadinasi, tas gaminys visiškai nekenksmingas.
"Lietuvos vartotojai dėl gaminių kokybės gali jaustis saugūs. Jei produktuose yra konservantų, kitų medžiagų ar genetiškai modifikuotų produktų, tai tik tokių, kuriuos naudoti leidžia ES. Be to, jie visada nurodomi ant maisto produktų pakuotės", – sakė V.Paulauskas.
Tačiau kasmet apie maisto pramonėje naudojamas medžiagas sužinoma vis daugiau, ir neretai jos išbraukiamos iš leidžiamų medžiagų sąrašo.
Galimos alerginės reakcijos
Pastaruoju metu daug diskusijų kelia E raidėmis pažymėtų maistų priedų vartojimas. Gamintojai maisto priedus naudoja ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių tikslų – jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, padeda konkurencinėje kovoje, padidina pelną. Pailginus produkcijos tinkamumo vartoti trukmę, maistas ne taip greitai genda ir dėl to mažėja nuostoliai.
Tačiau apie maisto priedų sveikatai daromą žalą, ypač vaikams ir alergiškiems žmonėms, vis garsiau kalba ir medikai.
Anot alergologų, maistui jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti mėsos produktų galiojimo laikui prailginti naudojami maisto priedai Е250 ir Е251, taip pat Е231 ir Е232. Alergiškiems žmonėms negalima naudoti rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E311, kurios yra aliejuose, margarine. Astmos priepuolį gali išprovokuoti medžiagos, vadinamos Е320 ir Е321, – jos naudojamos kramtomosios gumos gamyboje. Е320 sulaiko vandenį organizme, todėl kenkia ir kepenims.
Nepatartina vartoti produktų su sulfitais (E221–228), kuriais apdorojami džiovinti arba pjaustyti vaisiai ir daržovės, kad atrodytų šviežiau. Lietuvos alergologijos centras taip pat siūlo vengti benzoinės rūgšties ir kitų benzoatų E210–219, naudojamų gaminant alų, sultis, sirupus ir kt.
Be to, dažname mėsos gaminyje esantys nitratai ir nitritai (E249, E250, E251, E252), kepant gaminį – tiek keptuvėje, tiek ant ugnies – virsta sveikatai pavojingais kancerogenais.
"Jei žmogus alergiškas vienai ar kitai substancijai, jam greičiausiai pasireikš visi neigiami efektai. Bet kiti vartotojai jokių neigiamų padarinių iš esmės nepajus. Be to, nėra medžiagos, apie kurią galėtume pasakyti, kad ji nesukelia alergijos. Žmogus gali būti jautrus bet kam. Tačiau visiškai negalime uždrausti E raide pažymėtų medžiagų, nes tik ribotas žmonių skaičius yra jiems alergiškas", – sakė Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovas Eduardas Razgauskas.
Alergines reakcijas gali sukelti ir panašią cheminę sudėtį turinčios medžiagos. "Pavyzdžiui, kivis ir beržas. Žmonės, alergiški kivio vaisiams, neturėtų gerti ir beržų sulos", – aiškino medikas.
Arba mirsim, arba prisitaikysim
E.Razgauskas taip pat pripažino, kad E raide pažymėtų medžiagų grupėje tikrai yra ir kenksmingų, žmogaus organizmui visiškai nereikalingų medžiagų, kurios neigiamai veikia ir alergijos neturinčius asmenis. Viena jų – gliutomatai, kurie skatina apetitą. Prie tokių medžiagų medikas priskiria ir maisto dažiklius, skonio ir kvapo stipriklius.
Anot alergologo, Europos visuomenės sveikatos sergėtojai ES šalių vyriausybėms net rekomenduoja aplink didmiesčius leisti kurtis smulkiesiems maisto gamintojams, kad sutrumpėtų produktų kelias iki vartotojo stalo ir šie būtų šviežesni.
"Dabar prekybos centruose šviežio maisto jau nebūna, nes produktai iš žemdirbių niekada nepatenka į parduotuves, pirmiausia jie keliauja į didmenininkų sandėlius, – teigė E.Razgauskas. – Žmonių maistas keičiasi, ypač miestuose. Jis vis sudėtingesnis, dedama vis daugiau konservantų ir kitų priemaišų. Tačiau toks yra evoliucijos dėsnis – dalis žmonių išmirs, o likusieji prisitaikys. Ateis karta, kurios organizmai jau nebereaguos į chemiją, nes jos vaikai gaus dar būdami įsčiose ir su motinos pienu."
Maisto priedų poveikis
Gali sukelti onkologines ligas: E131, E142, E210, E211, E212, E213, E214, E215, E217, E239, E330.
Didina cholesterolio kiekį: E320, E321.
Didina kraujospūdį: E250, E251, E252.
Uždrausti vartoti: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.
Pavojingi vartoti: E102, E110, E120, E124, E127.
Labai pavojingi: E123.
Sukelia odos ligas: E232, E233.
Sukelia bėrimą: E311, E312.
Įtariama, kad yra pavojingi: E104, E122, E141, E150, E151, E171, E173, E180, E240, E241, E471.
Naikina vitaminą B12: E220.
Sukelia virškinimo sutrikimų: E222, E223, E224, E226.
Medžiagos, kurių poveikis sveikatai nepastebėtas: E100, E101, E160, E161, E170, E174, E175, E200, E201, E202, E203, E236, E237, E238, E260, E261, E262, E263, E270, E280, E281, E282, E300, E301, E302, E303, E304, E305, E306, E307, E308, E309, E322, E325, E326, E327, E331, E332, E333, E334, E335, E336, E337, E338, E339, E340, E341, E400, E401, E402, E403, E404, E407, E409, E410, E411, E413, E414, E420, E421, E422, E450, E461, E462, E465, E466, E471, E472, E473, E474, E475, E480.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [8]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/gintautas-degutis
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/510268
[5] https://www.diena.lt/zymes/sveikas-maistas
[6] https://www.diena.lt/zymes/mityba
[7] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/sveikas-maistas-tik-iliuzija-510268?komentarai
[8] https://www.diena.lt/galerijos
[9] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidate-i-socialines-apsaugos-ir-darbo-ministrus-i-ruginiene-1201799
[10] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/agata-muzikiniu-apdovanojimu-ceremonija-1201749
[11] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/jav-padekos-dienos-svente-1201748
[12] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/seimo-valdanciosios-koalicijos-tarybos-posedis-1201704
[13] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-ekonomikos-ir-inovaciju-ministrus-l-savicku-1201674
[14] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/tarptautines-kaledu-labdaros-muges-pristatymas-1201644
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/ltg-link-vip-sales-atidarymas-1201528
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledoms-dekoruoto-traukinio-pristatymas-1201525
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-susitiko-su-kandidate-i-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministrus-r-popoviene-1201516
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-finansu-ministrus-r-sadziumi-1201496