Buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas kaltinamas kelis kartus siūlęs kyšį tarybos nariui Vidui Urbonavičiui. Šio namuose su kyšiu politikas palikęs ir savo pirštų atspaudus.

Leido pasirinkti sumą

Vakar Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje E.Lementauskas kaltinamas keturis kartus siūlęs kyšį konservatoriui V.Urbonavičiui.

Pirmą kartą viename "Vilniaus vartų" restorane kyšis žadėtas 2007 m. lapkričio viduryje mainais už tai, kad V.Urbonavičius miesto tarybos posėdyje balsuotų prieš interpeliaciją merui Juozui Imbrasui. Tiek meras, tiek E.Lementauskas priklauso tai pačiai Vilnių valdančiai Tvarkos ir teisingumo partijai. Tąkart E.Lementauskas sumos nenurodęs, leidęs ją pasirinkti pačiam opozicijos nariui.

Antrąkart tuo pačiu klausimu politikai restorane susitiko lapkričio pabaigoje. Duodamas parodymus teismui V.Urbonavičius pabrėžė, kad niekada apie kyšius E.Lementauskas nekalbėjo garsiai. Esą nuolat ant restorano servetėlės ar popieriaus lapo jis braižė įvairias schemas ir balsavimo biuletenio pavyzdžius.

Iš schemų galėjai suprasti, kad tuometis vicemeras prašo jo nepalaikyti rengiamos interpeliacijos. Kyšis už paslaugą buvo žymimas raide X, tačiau per pirmus susitikimus E.Lementauskas prie ženklo rašydavo klaustuką, nenurodydamas tikslios kyšio sumos.

Įsakė neišleisti pinigų

Apie konkrečias sumas prabilta 2007 m. gruodį. Esą E.Lementauskas savo kabinete savivaldybėje V.Urbonavičiui pasiūlė ir pažadėjo duoti 280 tūkst. litų kyšio mainais už tai, kad šis balsuotų prieš interpeliaciją J.Imbrasui. Pusė sumos žadėta duoti iki posėdžio, kuriame bus teikiamas interpeliacijos klausimas, likę 140 tūkst. litų po jo. Šiuo klausimu kalbėta dvi dienas: gruodžio 3-iąją ir 11-ąją.

V.Urbonavičius atskleidė, kad siūlydamas kyšį E.Lementauskas prašė pinigų iškart neleisti, o juos šešis mėnesius laikyti, pavyzdžiui, banko seife. Esą taip E.Lementauskas užsitikrintų, kad atstatydinus merą jam V.Urbonavičius pinigus grąžintų. O jeigu interpeliacijos klausimas susiklostytų palankiai, konservatorius neišsiduotų paėmęs kyšį. "E.Lementauskas man pasakė, kad seifo nuoma banke kainuoja apie 60 litų", – teisme pabrėžė V.Urbonavičius.

Kovą pasipylė daugiau pasiūlymų, už kuriuos taip pat E.Lementauskas esą žadėjo atsilyginti. Pavyzdžiui, V.Urbonavičiui buvo siūloma balsuoti už valdančiajai koalicijai palankius klausimus. E.Lementauskas už paslaugą pažadėjęs sumokėti 19 tūkst. litų.

V.Urbonavičius patikslino, kad tuometis vicemeras jam siūlė burti atskirą frakciją savivaldybės taryboje su dar dviem Tėvynės sąjungos frakcijos nariais. Esą nauja frakcija galėtų paremti koaliciją, o V.Urbonavičius taptų vicemeru. Konservatorius tikina tąkart E.Lementauskui atšovęs, kad tai neįmanoma.

Pačiam pakvipo interpeliacija

Balandį opozicija grūmojo interpeliacija ne tik merui J.Imbrasui, bet ir pačiam vicemerui E.Lementauskui. Pirmąkart šiuo klausimu jis su V.Urbonavičiumi kalbėjosi balandžio 18-ąją vienoje "Europos" prekybos centro kavinių. Mainais už konservatoriaus balsą prieš interpeliaciją E.Lementauskas žadėjo atsilyginti, tačiau kyšio sumos nenurodė.

V.Urbonavičius pamena, kad į kavinę E.Lementauskas atėjo itin susinervinęs. Jis pakartojęs, kad jo kyšių pasiūlymai tebegalioja, o jeigu padėtų atremti jam pačiam rengiamą interpeliaciją, esą būtų dvigubai geriau. Tačiau pokalbis esą trukęs neilgai. Mat E.Lementauskas pastebėjo kavinėje prie kito staliuko sėdintį dar vieną tarybos narį, socialdemokratą Romą Adomavičių. Jo V.Urbonavičius tikina nepastebėjęs, tačiau sutikęs pokalbį baigti.

Nespėję sulygti dėl sumos politikai pokalbį pratęsė kitą dieną, balandžio 19-ąją, V.Urbonavičiaus namuose. Ten E.Lementauskas vėl paprašęs popieriaus lapo ir rašymo priemonės. Jo nubraižyta schema rodė, kad už V.Urbonavičiaus balsą prieš interpeliaciją vicemerui bus sumokėta 200 tūkst. litų. Dalį jos – 50 tūkst. litų, jis atiduosiąs tuojau pat, o likusią sumą įteiksiąs po savaitės nuo tarybos posėdžio. Jeigu posėdis bus atidėtas, tuomet pinigus V.Urbonavičius gaus po savaitės nuo kito posėdžio.

Ant kyšio paliko žymę

Aptaręs kyšio klausimą E.Lementauskas nuskubėjo į vonios kambarį. Išėjęs iš jo esą politikas pabaksnojo pirštu vonios link ir iš buto išėjo. Į vonią užsukęs V.Urbonavičius rado įmautėje paliktus 50 tūkst. litų. Po 5–10 minučių konservatoriaus bute pasirodė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Jie atliko daiktinio įrodymo poėmį. Ant įmautės, į kurią E.Lementauskas buvo įdėjęs pinigus, rastas jo piršto atspaudas.

Netrukus po šio incidento E.Lementauskas buvo sulaikytas ir dviem mėnesiams suimtas, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

STT pareigūnai apie savivaldybėje siūlomus kyšius buvo informuoti nuo 2007 m. vasaros. Į juos kreipėsi pats neteisėtų pasiūlymų sulaukęs V.Urbonavičius. Jis į STT skambinęs karštąja linija. Ėmęs bendradarbiauti su teisėsauga V.Urbonavičius buvo įpareigotas fiksuoti visus susitikimus su E.Lementausku, tačiau jokiu būdu neprovokuoti asmens daryti nusikaltimo.

Nepalankių detalių nepamena

E.Lementauskas neigia jam metamus kaltinimus ir tikina, kad byla palanki Tėvynės sąjungos partijai ir jos frakcijai Vilniaus miesto savivaldybėje. Kyšių už balsavimą prieš interpeliacijas E.Lementauskas tikina niekada nesiūlęs. Esą valdančioji koalicija buvusi gana stipri, kad pati atremtų opozicijos inicijuojamus nepasitikėjimus.

E.Lementauskas atsisakė pakomentuoti kiekvieną susitikimą su V.Urbonavičiumi atskirai. Esą įvykiai dvejų metų senumo, kai kurių detalių jis nepamenąs. Advokatų patarimu jis nepamena net savo telefono numerių, naudotų tuo metu.

Be to, jis atsisakė teismui paaiškinti, kaip jo pirštų atspaudas atsirado ant įmautės, kurioje buvo įdėtas 50 tūkst. litų kyšis. Tikslesnius parodymus E.Lementauskas pažadėjo duoti tik išklausęs V.Urbonavičiaus versijos bei susipažinęs su garso ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota jo nusikalstama veika.

Kitas teismo posėdis numatytas kovo pradžioje.

Pasipylė konservatorių atakos

E.Lementauskas teismui atskleidė, kad su V.Urbonavičiumi konfliktavo nuo pat naujos tarybos kadencijos pradžios, 2007 m. kovo. Pyktis įsiplieskė tarybai renkant Vilniaus merą. Esą V.Urbonavičius su kitais opozicijos nariais trukdė vykdyti rinkimus. Tik antru balsavimu išrinkus J.Imbrasą, V.Urbonavičius esą mestelėjęs: "Nesitikėkite, kad leisime jums ilgai dirbti."

Esą vėliau dalis konservatorių ėmė lankytis jo kabinete su pasiūlymais remti valdančiąją koaliciją. Neva vasarą tuometis Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Kęstutis Masiulis užsiminęs, kad jo vadovaujami konservatoriai galėtų palaikyti kai kuriuos valdančiajai koalicijai palankius klausimus, tačiau to neleidžia daryti centrinė Tėvynės sąjungos vadovybė. "Kol gyvas Vytautas Landsbergis, konservatorių parama neįmanoma", – K.Masiulio žodžius citavo E.Lementauskas.

Vėliau vietoj K.Masiulio pas E.Lementauską esą ėmė lankytis pats V.Urbonavičius. Esą jis primygtinai prašęs E.Lementausko neaptarinėti tokių klausimų jo kabinete. Mat kur kas saugiau būtų neformalioje aplinkoje.

E.Lementauskas tvirtino, kad V.Urbonavičius taip pat buvęs nepatenkintas partijos vadovybe ir ketino burti atskirą frakciją su dar dviem konservatoriais. Jo frakcija esą galėjo pakeisti keturių narių Liberalų sąjūdžio frakciją, kuri buvusi opozicijoje, tačiau turėjusi vicemero kvotą.

Postų iškart V.Urbonavičius neva tikinęs neimsiąs. Tačiau esą pageidautų, kad jo naujos frakcijos nariai galėtų tapti savivaldybės įmonių "Vilniaus vandenys" ir "Vilniaus kapitalinė statyba" valdybos nariais. Esą V.Urbonavičius norėjo tapti ir vicemeru, tačiau vėliau, kad naujos frakcijos atėjimas ir jos parama koalicijai atrodytų natūraliai.

Ateityje esą V.Urbonavičius pageidavęs mainais už paramą koalicijai dalyvauti Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose Tvarkos ir teisingumo partijos sąrašuose. E.Lementauskas tikina šiuos V.Urbonavičiaus siūlymus atmetęs.