Naujajame turguje prekiaujama sula susigundęs klaipėdietis vėliau suabejojo, ar iš tiesų įsigijo tai, už ką sumokėjo. Vyrui kilo įtarimų, kad namo jis parsinešė paprasčiausio vandens.

Buteliai – be etikečių

Nupirkta beržų sula savo skonio nepakeitė ir palaikius kelias dienas, o spalva niekuo nesiskyrė nuo iš čiaupo bėgančio vandens. Vyras teigė, kad anksčiau gertos sulos skonis būdavęs visai kitoks.

Turguje pirkta sula buvo supilstyta į paprastus plastikinius butelius be jokių etikečių. Už 1,5 litro talpos butelį buvo prašoma po 3 litus, už 5 litrų – 5 litus.

Šiuo metu turgavietėje ar parduotuvės prieigose netrūksta pardavinėjančiųjų beržų sulą. Pardavėjai pasakojo išgaunantys ją iš medžių savo ūkyje ar sodyboje ir šviežiai supilstę vežantys į turgų.

Kad sula paklausi prekė, patvirtino prie šiuo gėrimu turgavietėje prekiaujančios moters prisistatę nuolatiniai pirkėjai. Prekeivė tikino, kad sula labai greitai dingsta nuo prekystalio.

Prie miesto centre įsikūrusios parduotuvės išgerti sulos buvo siūloma tiesiog ją semiant iš kibiro.

Leidimai nėra išduoti

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pirkėjus ragina būti budriems. Jie neatmeta galimybės, kad žmogus iš turgaus iš tiesų gali parsinešti vandens – taip gali piktnaudžiauti nelegalūs prekeiviai.

Kaip paaiškino Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė, sulos pardavėjas privalo turėti tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

Nė vienam prekiautojui toks dokumentas nėra išduotas, tad pirkėjai rizikuoja, įsigydami sulą iš nelegalių prekiautojų.

Pasak J.Mačiulienės, tokiu atveju neaišku, iš kokių vietų ir medžių surinkta sula. Ji gali būti išgaunama iš pakelės medžių, kur padidinta automobilių tarša. Gali nutikti, kad į sulą iš žemės pateks sunkieji metalai, pesticidai, trąšos. Kadangi sula greitai surūgsta, galima ir mikrobinė tarša.

Tarnybos atstovė žadėjo įspėti turgaviečių administraciją apie nelegalią prekybą sula.

Vakar abiejose turgavietėse apsilankę inspektoriai tik vienoje jų aptiko klevų sula prekiaujančią moterį. Jos indai buvo tvarkingi, tačiau leidimo prekiauti ji neturėjo. Tad moteris buvo įspėta dėl nelegalios prekybos.

Skonis primena vandenį

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė nesistebi, kad beržų sula sukėlė įtarimų – jos skonis iš tiesų primena vandenį. Iš klevų surinkta sula yra labiau salstelėjusio skonio.

Tad specialistė nenustebtų, jeigu vietoj sulos būtų pasiūlyta ir vandens – piktnaudžiavimui vietos čia tikrai yra.

Beržų sula nėra skaidri, šiek tiek balzganoka. O.R.Žadeikienė nemano, kad jos skoniui įtakos turi dirvožemis, nebent medžiai augtų sunkiaisiais metalais užterštoje vietovėje arba surūgusioje pelkėje.

Ilgiau pastovėjusi sula pradeda rūgti, tada pasikeičia ir skonis. Senovėje į sulos prileistas medines statines priberdavo avižų, kurioms sudygus gėrimas panašėdavo į girą.

O.R.Žadeikienė paminėjo, kad sulos metas jau artėja į pabaigą dėl išeinančio pašalo.