Minint Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos 23 metų sukaktį, savanorius pagerbė aukšti Lietuvos pareigūnai ir svečiai iš užsienio. Senoviniu kalaviju apdovanota ir geriausia savanorių kuopa šiemet pripažinta Dainavos apygardos rinktinė.

Penktadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje susirinko skirtingos krašto apsaugos savanorių kartos: jaunuoliai, neseniai įstoję į savanorių gretas, ir nuo pat nuo pat nepriklausomybės pradžios šiose pajėgose tarnaujantys vyrai. Vienas jų – Rimantas Čeburnis, savanoriaujantis daugiau nei dvidešimt metų, sako, kad patriotiškumą išugdė šeima.

„Mamos brolis – partizanas, žuvęs 1945 m., tėčio brolis – 1917–1920 metų savanoris, tai gal čia genai?“, – sako savanoris.

Šešias krašto apsaugos rinktines pagerbė aukščiausi šalies ir kariuomenės vadovai. Krašto apsaugos ministras džiaugėsi savanorių rodomu pavyzdžiu kitiems Lietuvos piliečiams.

„Mes didžiuojamės savanorių istorija, jų kovomis už laisvę. Nuo 1918-ųjų metų, pokaryje, Sąjūdžio metais ir dabar savanorių pajėgos yra mūsų rezervo stuburas“, – sako ministras Juozas Olekas.

Šiemet savanoriai penktą kartą rinko geriausią kuopą. Ja tapo Vilkaviškyje ir Marijampolėje veikiantis savanorių dalinys. Jo vadui įteiktas 14 amžiaus kario kalavijo kopija.

„Savanoriai daro tą patį, ką ir profesionalios tarnybos kariai. Tik jie tų dienų turi mažiau: 25–30 dienų per metus tarnauja kariuomenėje, o kai yra pašaukiami vykdyti užduotį, jie vykdo tą patį, ką ir profesionalios tarnybos kariai“, – sako Vilkaviškio ir Marijampolės kuopos vadas Rytis Matulevičius.

Kariai savanoriai pasiryžę ginti ne tik Lietuvą, bet ir dalyvauti misijose su Lietuvos sąjungininkais. Per tūkstantį jų dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake ir Afganistane. Dabar krašto apsaugos savanorių yra daugiau nei keturi tūkstančiai.