Sovietmečiu Lapių gyvenvietė asocijavosi su sąvartynu ir kolektyviniais sodais. Lapių veidą ilgainiui pakeitė čia užgimusi LNK televizija, pirmasis Lietuvoje golfo aikštynas, o viena didžiausių sodų bendrijų jau tapo kone dar vienu Kauno mikrorajonu.

Į mokyklą – dviračiais

Vidudienis Lapių gyvenvietės centre. Džiaugsmingas triukšmas sklinda tik nuo mokyklos pastato. Visa aplinkui paskendę tarsi popiečio miego sapne. Tokia Lapių diena. "Mes jau beveik Kauno miegamasis rajonas. Rytais automobilių srautas nutįsta iš gyvenvietės į Kauną, o pavakarę – iš Kauno į Lapes", – juokauja Lapių seniūnas Rimantas Stankus.

Akis užkliūva už prie mokyklos sustatytų dviračių eilės. Tokį vaizdą prie mokyklos Kaune vargiai ar pamatytum, o čia jis – jau tradicinis, mokiniai mėgsta dviračiu atminti į mokyklą. Prieš dešimtmetį duris atvėrusi mokykla tuomet buvo moderniausia.

Pastatyta pagal originalų, netipinį projektą mokykla ypač erdvi. Joje įrengtos sporto ir aktų salės, valgykla, biblioteka, interneto skaitykla, kompiuterių klasė, specializuoti chemijos, biologijos, fizikos, muzikos ir kitų dalykų kabinetai.

Ne kiekviena miesto mokykla gali pasigirti tokia materialine baze, kokią turi Lapių mokykla. Kompiuterizuota, aprūpinta naujausiomis priemonėmis, pritaikyta ir neįgaliesiems: įrengtas liftas, specialios įvažos, tualetai, lauke – neįgaliesiems skirtos terasos. Mokyklos kieme – vaikų žaidimų aikštelė. Mat po pamokų moksleiviai dar užsibūna mokykloje – čia veikia įvairūs būreliai, vyksta sporto užsiėmimai.

Prisimena LNK

Už mokyklos tvoros įsikūręs centrinis miestelio objektas – seniūnijos pastatas. Tas pats pastatas, prie kurio įeigos aukšto bokšto viršuje plevėsavo LNK televizijos vėliava. "Televizijos atsiradimas Lapėse buvo didžiulis įvykis, labai išjudinęs gyventojus. Jie buvo nuolatiniai filmuojamų laidų žiūrovai, dalyviai, savo akimis matę daugelį televizijos žvaigždžių", – miestelio gyvenimą pakeitusį reiškinį prisimena seniūnas.

1995 m. startavusi komercinė televizija greitai pelnė aplinkinių gyventojų simpatijas, o Lapės Lietuvoje tapo žinomos ne tik kaip gyvenvietė, kurioje yra didžiulis sąvartynas. Maždaug už 10 km nuo Kauno, netoli Neries, įsikūrusį miestelį turėjo progos pažinti beveik visi šalies politikai, visuomenės veikėjai. "Dar iki dabar buvę televizijos darbuotojai atvažiuoja pasižvalgyti, kaip pasikeitė ši vieta. Daugelis jų neslepia nostalgijos buvusiems laikams", – užsimena R.Stankus.

Seniūnas pastebi, kad ir kiti svečiai, bent kartą buvę anuometėje televizijoje, atvykę į seniūniją prisimena lankęsi laidų filmavimuose. "Barą išgriovėme visai neseniai", – seniūnas ranka mostelėja į vos ne vizitine televizijos kortele buvusią vietą. Ten, kur anksčiau buvo televizijos žinių tarnybos patalpos, dabar įsikūrusios Lapių policijos pajėgos. Tame pačiame pastate – ir pašto skyrius. Pagrindiniai nedidelės gyvenvietės taškai koncentruoti viename pastate. Tik sveikatos centras įkurtas atskirame naujame pastate, tačiau toje pačioje pagrindinėje Lapių gyvenvietės gatvėje.

Svajoja atstatyti

Vis dėlto kiek nesąžininga Lapių gyvenvietę vadinti žinoma tik dėl sąvartyno ar televizijos. Seniūnijos pastato kieme – parkas ir griuvėsiai, menantys čia buvusį Lapių dvarą, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtą 1591 m. "Buvo minčių, kad gal galima atstatyti", – galvą palinguoja seniūnas.

Mat ne taip paprasta šią svajonę įgyvendinti. "Atstatyti iš valstybės pinigų nelabai pavyktų, nebent – per privačią paramą. Ieškojome ES lėšų, buvome susitikę su projektų rengėjais, tarėmės, ieškojome būdų, kad jei ne atstatyti, tai bent griuvėsiams konservuoti būtų skirta parama, – padėtį aiškina seniūnas. – Paveldo specialistai mums taip pat pataria. Jei tik atsiranda kokia nors galimybė kreiptis, rengti projektą, mes bandome, bet tai nėra paprasta. Jei pilies būtų išlikę daugiau, būtų lengviau rasti būdų, kaip ją atkurti."

Nepaisant to, kad laukinės privatizacijos pradžioje parkas atiteko į privačias rankas ir toks yra iki šiol, seniūnija jį prižiūri, šienauja pievas aplink karosiukų buveines – tvenkinius. "Rengiame čia ir šventes. O vaikams šie griuvėsiai – kaip medus. Nespėju vaikyti, baiminuosi, kad koks akmuo neužkristų", – rūpesčiais daljasi R.Stankus.

Tačiau ar vaikams įrodysi, kad paslapčių pilni griuvėsiai gali būti pavojingi. Mažųjų smalsuolių nepadeda atbaidyti nė draudžiamosios juostos. "Jie prisiklausė legendų, kad nuo šios pilies griuvėsių yra tunelis į kitą Neries pusę. Būna, ragina vienas kitą, kad reikia kasti", – juokiasi seniūnas.

Tiria grėsmes bažnyčiai

Tarsi trumpos atostogos darbo metu – taip pasivaikščiojimą po Lapių parką galima apibūdinti pabėgus iš miesto. Čia stovi ir paminklas nepriklausomos Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui. Tarpukariu jam priklausė dvaras.

Jam valdant buvo pastatytas pastatas. Čia lankydavosi prezidentas Antanas Smetona, kiti aukšti pareigūnai, svečiai iš užsienio. "Bendrijos "Atgaja" nariai buvo pilies griuvėsiams pastatę stogines. Jie čia kasinėjo, rado įvairių sidabrinių monetų, koklių ir kitokių vertingų šukių", – Lapių vertybe gyrėsi seniūnas.

Kelias skiria istorinį parką nuo panašiu laiku, kaip ir senasis dvaras, statytos bažnyčios. Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia, turinti Renesanso architektūros bruožų, iškilo 1620 m. Šiuo metu prie bažnyčios vyksta rimti darbai. Klebonas ėmė skambinti pavojaus varpais, kad ant šlaito pastatyta senoji bažnyčia tuoj nugarmės žemyn.

Kauno rajono savivaldybė užsakė tyrimus, todėl šiuo metu šventoriuje daromas gręžinys, surinkus duomenis ir galima bus nustatyti galimas grėsmes Renesanso kūriniui.

Sąvartynas ir šildo

Lapių gyvenvietė susideda iš dviejų – Mažųjų ir Didžiųjų Lapių. Iš centro Mažosiose Lapėse judame Didžiųjų Lapių link. Štai ir vieta, kurios egzistavimas Lapėms suteikė savotišką atspalvį, – sąvartynas. Planuojama, kad 1973 m. pradėjęs veikti sąvartynas 2017 m. bus uždarytas.

Per šitiek metų sąvartynas tapo didžiausiu dirbtiniu kalnu Lietuvoje ir yra iškilęs virš jūros lygio 126 m. Prieš šią vietą paskiriant miestiečių buitinėms atliekoms, čia buvo tankų ir šarvuočių poligonas. Buvo didžiulė dauba, kuri ilgainiui virto didžiausiu kalnu.

"Vadinamųjų sąvartyno gyventojų nebeliko. ES sąvartyną apjuosė tvoromis, tiems žmonėms liko galimybė tęsti savo darbą – tik jau civilizuotai", – pokyčius dėstė seniūnas. Buvę sąvartyno žmonės dabar organizuotai atvežami į sąvartyną, aprengti ryškiomis liemenėmis, ir toliau dirba – rūšiuoja metalą, stiklą, popierių ir pristato į specialius taškus, kuriuose jiems išmokami pinigai.

Ir tai dar ne visi pokyčiai. "Iš sąvartyno galima turėti ir naudos. Už kiekvieną toną atliekų Lapių gyvenvietei mokama po 40 centų. Už gautus 188 tūkst. litų buvo paklotas asfaltas vienoje prasčiausių gatvių", – pasigyrė R.Stankus.

O ir nemalonus kvapas vis mažiau dirgina jautrias Lapių gyventojų nosis. Iš šiukšlių kalnų išgaunamos biodujos, kurios paklota trasa pasiekia Domeikavą ir šildo buvusio MIS gyventojus. "Lapėse yra miesto vandentiekis, gamtinės dujos, labai gerai išplėtota infrastruktūra. Daug kas stebisi: Kodėl Lapėse brangūs sklypai? Ogi todėl, kad čia – kaip mieste", – dėsto seniūnas.

Golfas ir elniai

Pravažiavę Didžiąsias Lapes nedideliu keliuku įsukame į dar vieną, galima sakyti, taip pat jau istorinę vietą – golfo klubo "Elnias" platybes. Kaip visada atvykusius čia pasitinka draugiškas klubo prezidento Vytauto Motiejūno šuo. Ir durys visada atviros visiems smalsiems. Ir ne tik todėl, kad šie golfo laukai buvo pirmieji Lietuvoje. "1998 m. per televizorių pasižiūrėjau, o po dvejų metų jau žaidėme šiuose golfo laukuose", – nesididžiuoja, tačiau pabrėžia verslininkas.

Jau 30 metų šaknis įleidęs Lapėse, V.Motiejūnas įsitikinęs, kad veiklus žmogus įsikurti gali visur. Jis niekada nesigailėjo, kad likimas jį nubloškė į Lapes. "Sovietmečiu gavau 25 tūkst. rublių paskyrą ir tai buvo svajonės atvežti į Lietuvą dėmėtuosius elnius pradžia. Va, taip su elniais ir gyvenu jau 30 metų. Iš Vladivostoko atsivežiau dėmėtąjį elnią. Dabar jų Lietuvoje jau per 30 tūkstančių", – kalba pradžią elnių veisimui Lietuvoje davęs verslininkas.

Ypatingi medžioklės trofėjai

Seniūnas R.Stankus vis dirsčioja į laikrodį ir ragina "Kauno dienos" žurnalistus – laukia dar viena įdomi pažintis. Tik pravėrus namo duris jau aišku, kad čia gyvena medžiotojas. "Esu medžiotojas. Medžioju tik dėl trofėjų", – prisistato Algimantas Šeškauskas. Šeimininkas juokiasi, kad jam asmeniškai didelio namo nereikėjo, tačiau reikėjo erdvės, kad galėtų eksponuoti savo sumedžiotus trofėjus.

A.Šeškausko asmeninė medžioklės trofėjų kolekcija – viena geriausių pasaulyje. Šeši trofėjai išrinkti geriausiais pasaulyje. Du iš jų geriausi yra iki šiol. Kiti pasitraukė į tolesnes pozicijas pasauliniame medžioklės trofėjų registre. Tokios sėkmės neteko patirti nė vienam Europos medžiotojui.

Vieno kambario siena skirta medaliams ir apdovanojimams, pelnytiems medžioklės parodose. "Nežinau, kiek čia jų yra, tačiau kol nebuvo sukabinti ir laikiau dėžėse, tai svėrė 12 kilogramų", – išlydėdamas praneša Lapių gyventojas.

Tvarkosi patys

Lapės pagal sodų bendrijų skaičių – antros po Samylų. Sodų bendrijų aplink Lapes yra 38-ios. Deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Lapėse skaičiuojama apie 3,5 tūkst., soduose iš jų gyvena apie tūkstantį.
"Jeigu soduose būtų namas ir sklypas po šešis arus, tai būtų Žemieji Šančiai", – šyptelėja 10 km nuo Kauno įsikūrusios "Šatijų" sodų bendrijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Čeponis. "Mūsų gatvės apšviestos, patys įsirengėme. Gatvės – asfaltuotos. Pernai joms tvarkyti išleidome 80 tūkstančių", – gyvenimo jų sodų bendrijoje privalumus vardija K.Čeponis.

Šios sodų bendrijos gyventojai patys reguliuojasi apšvietimą, patys sprendžia, kokiai veiklai skirti surinktas lėšas. Vienas sodų gyventojas žiemą traktoriumi nuvalo kelius. "Turime saugios kaimynystės grupę.  Nuosavame name mieste gal daugiau autonomijos, o čia – labiau  bendruomeniška aplinka", – pastebi K.Čeponis.

Sodų bendriją nuo miestelio skiria tik tvora. Ją išardžius sodai taptų miestelio tęsiniu. "Ar mes to norėtume? Yra visokių nuomonių. Viena vertus, gal ir gerai – nereikėtų rinkti nuo sklypo po 130 litų ir vykdyti savo ūkinę veiklą. Viską duotų seniūnas. Jis turi pinigų", – linksmai ironizuoja K.Čeponis.