Belgijos premjeru antradienį tapęs 38 metų Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) yra prancūzakalbis liberalas ir vienas jauniausių lyderių Europoje.

Šis praplikęs, akiniuotas ir su barzdele vyras savo greitą kilimą į valdžią pradėjo tėvo Louis Michelio (Luji Mišelio), buvusio ministro ir eurokomisaro, šešėlyje.

Centro dešiniųjų koalicinės vyriausybės, kuriai suformuoti po gegužės 25 dieną įvykusių parlamento rinkimų prireikė beveik penkių mėnesių, vadovas Ch.Michelis taip pat yra jauniausias Belgijos premjeras nuo 1840 metų.

„Jis yra labai ryžtingas žmogus, pasirengęs prisiimti savo atsakomybę, net – supurtyti nusistovėjusią tvarką“, – sakė vienas jo kolega, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

Jis taip pat pavadino jaunesnįjį Michelį „tikru intelektualu“, aistringai besidominčiu literatūra ir poezija, mėgstančiu prancūzų ir italų virtuvę.

Ch.Michelis, kuris premjero poste pakeitė prancūzakalbį socialistą Elio Di Rupo (Eliją Di Rupą), Belgijos politinio kraštovaizdžio dalis yra daugiau kaip 15 metų.

Politikoje jis pradėjo dalyvauti dar būdamas berniukas – klijuodavo plakatus savo tėvui. Būdamas 16-os jis įstojo į partijos jaunimo organizaciją Žoduanėje, Michelių šeimos bastione prie sienos tarp prancūziškai kalbančios Valonijos pietuose ir olandiškai kalbančios Flandrijos šiaurėje.

Būdamas 18-os jis buvo išrinktas provincijos tarybos nariu Valonų Brabante.

Gerai flamandiškai kalbantis – reta savybė Belgijos prancūzakalbių politikams – Ch.Michelis 1995-aisiais, būdamas 20-ies, po teisės studijų Briuselyje ir Amsterdame, tapo teisininku.

Po ketverių metų jis buvo išrinktas federalinio parlamento nariu. 2000 metų spalį jis tapo Valonijos regiono ministru vidaus reikalams ir valstybės tarnyboms ir, tuo pačiu, būdamas 25-erių, tapo jauniausiu ministru per visą karalystės istoriją.

Nuo 2007 metų iki 2011-ųjų pradžios Ch.Michelis buvo kooperacijos ministras, kurio postas laikomas antraeiliu, bet visos šalies dėmesį atkreipė 2011 metų pradžioje, kai tapo liberalų lyderiu.

Iškilimas

Tėvo ir partijos socialliberalaus sparno, kuris buvo „Atsinaujinimu“ pramintos grupės branduolys, remiamas Ch.Michelis vadovavo maištui, kuris nustūmė ilgametį partijos lyderį Didier Reyndersą (Didjė Reindersą), finansų ministrą, kuris buvo ką tik patyręs rinkimų pralaimėjimą.

Ch.Michelis yra įgudęs debatų dalyvis, dažnai šypsosi per televiziją, bet kartais neatsispiria ir grynai obstrukcijai.

Per gegužės 25-osios federalinius rinkimus Ch.Michelio liberalai prancūziškai kalbančioje karalystės dalyje gavo dvi papildomas vietas nei anksčiau turėjo parlamente, nors jiems vis tiek trūko iki to skaičiaus, kokį pasiekė varžovai Socialistų partija.

Liepą karaliaus Philippe'o (Filipo) paskirtas vadovauti deryboms dėl nacionalinės vyriausybės suformavimo Ch.Michelis įgijo pirmenybę prieš kitas prancūzakalbių partijas sudarydamas koaliciją su trimis olandiškai kalbančių belgų partijomis, tarp jų – flamandų nacionalistais N-VA.

Liberalai, turėdami 20 iš 63 prancūzakalbių vietų parlamente, atstovauja tik ketvirtadaliui frankofoniškų rinkėjų.

Tačiau Ch.Michelis dabar turi galimybę įgyvendinti ekonomines reformas ir užbaigti dešimtmetį trukusį politinį nestabilumą.

Belgija yra smarkiai susiskaldžiusi į flamandiškai kalbančią šiaurę, kuri yra labiau linkusi į konservatyvumą, ir prancūziškai kalbančius, liberalesnius pietus. Po 2010 metų rinkimų politikams prireikė pusantrų metų nacionalinei vyriausybei suformuoti ir tai buvo pasaulio rekordas.