Vokietijos prezidentas sekmadienį per vieną iš retų pasisakymų apie partinę politiką išsakė abejonių, ar partija,  kurios šaknys siekia anksčiau Rytų Vokietiją valdžiusį komunistinį režimą, yra pasirengusi vadovauti vienai iš 16-os vėl suvienytos valstybės žemių.

Likus savaitei iki 25-ųjų Berlyno sienos griūties metinių Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) sakė, jog vis dar netiki, kad ultrakairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) galėtų gerai vadovauti.

J.Gauckas, kurio pareigos valstybės vadovo poste yra daugiausia reprezentacinio pobūdžio, yra buvęs liuteronų pastorius ir buvusios komunistinės Rytų Vokietijos pilietinių teisių gynimo aktyvistas.

Interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, valstybės vadovas sakė, kad nors gerbia buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje esančios Tiuringijos žemės teisę po rinkimų rugsėjį pačiai išrinkti premjerą, jis turi tam tikrų nuogąstavimų dėl partija „Die Linke“.

„Na, mano amžiaus žmonėms, gyvenusiems (komunistinėje) VDR, sunku su tuo susitaikyti, - sakė 74 metų prezidentas vokiečių transliuotojui ARD. - Tačiau mes esame demokratija“.

„Gerbiame rinkimuose žmonių priimtą sprendimą, tačiau tuo pat metu užduodame sau klausimą: ar partija, kurios atstovas bus (žemės) premjeru, iš tiesų taip pakeitė savo SED (Vieningosios socialistų partijos) laikų idėjas apie represijas prieš žmones, kad galėtume ja visiškai pasitikėti?“, - klausė J.Gauckas.

„Šioje partijoje esama tam tikrų dalykų, dėl kurių man, kaip daugeliui kitų žmonių, iškyla sunkumų ja pasitikėti“, - pridūrė jis.

Šie J.Gaucko komentarai veikiausiai vėl pakurstys diskusijas apie „Die Linke“ parijo statusą, kurį šiai politinei jėgai iš dalies pelnė jos radikalios politinės nuostatos, pavyzdžiui, nepritarimas šalies narystei euro zonoje ir NATO.

Nuėjo per toli ?

Rinkimai Tiuringijoje buvo ne itin sėkmingi kanclerės Angelos Merkel konservatyviai Krikščionių demokratų sąjungai ( CDU) - ji užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko pakankamai balsų, kad pratęstų 24 metu trunkantį savo valdymą šioje rytinėje žemėje.

Antra liko „Die Linke“, kurią į rinkimus šioje žemėje vedė Bodo Ramelowas (Bodas Ramelovas) - Vakarų Vokietijoje užaugęs 58-erių metų profsąjungininkas, kuris artėja prie tikslo įtikinti socialdemokratus (SPD) ir žaliuosius atverti jam kelią į Tiuringijos premjero postą. B.Ramelowui pasiekus šį tikslą, jis taptų pirmuoju „Die Linke“ atstovu žemės premjero poste.

Tai būtų dvigubas smūgis A.Merkel, nes socialdemokratai yra jos koalicijos partneriai federaliniu lygiu.

SPD ir „Die Linke“, kurią 2005 metais įkūrė persitvarkę komunistai ir grupė atskilusių socialdemokratų, nejaučia abipusės simpatijos.

Tačiau šioms partijoms reikia drauge dirbti žemių lygiu, o SPD pernai atsisakė savo deklaruotos pozicijos niekada nesudaryti koalicijų su „Die Linke“, todėl tikėtina, kad šios politinės jėgos per kitus federalinius rinkimus 2017-aisiais mėgins bendromis pastangomis atimti valdžią iš A.Merkel krikščionių demokratų.

Katja Kipping (Katia Kiping), viena iš „Die Linke“ pirmininkų, sukritikavo J.Gaucko komentarus, pareiškusi, kad „jie netinkami prezidentui“.

„Visais atžvilgiais atmetu jo abejones dėl mūsų narių ir rinkėjų demokratinio požiūrio“, - sakė ji laikraščiui „Bild am Sonntag“.

Tuo tarpu kitas „Die Linke“, trečiosios pagal dydį partijos Bundestage, pirmininkas Berndas Riexingeris (Berndas Ryksingeris) pareiškė, kad J.Gauckas „nuėjo per toli“.

„Die Linke“ yra demokratinė partija, kuri susitaikė su savo praeitimi ir... turi teisę rinkėjų valia formuoti vyriausybę, - sakė B.Riexingeris žurnalistams. - Jis (J.Gauckas) neturi teisės taip griežtai kritikuoti „Die Linke“.

Kad B.Ramelowas būtų paskirtas Tiuringijos premjeru, jam dar reikės užsitikrinti, kad paramą jo kandidatūrai per vidinį partijos narių balsavimą pareikštų jo tikėtini centro kairiųjų sąjungininkai, taip pat laimėti balsavimą žemės parlamente, kur jo koalicija turėtų vos vienos vietos daugumą.