Vis didesnio klaipėdiečių dėmesio sulaukia konteineriai, skirti nebereikalingiems rūbams. Tokiu būdu atsikračius drabužių ne tik mažėja vadinamoji šiukšlių rinkliava, bet ir padedama žmonėms, kuriems būtina parama.

Klaipėdos savivaldybės atstovai pastebi, kad besidominčiųjų, kur iškeliauja atliekos iš naudotai tekstilei skirtų konteinerių, yra vis daugiau. Uostamiestyje yra išdėliota 150 tokių talpyklių.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pasakojo, kad pirmiausia į konteinerius išmesti dėvėti drabužiai yra kruopščiai išrūšiuojami.

Rūbai suskirstomi į tinkamus nešioti, perdirbti ir tuos, kuriuos galima naudoti tik energijai gauti.

Pirmieji yra atiduodami skurdžiose šalyse gyvenantiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Tarp jų yra Afrikos šalys, Indija, Rusija.

Iš dėvėti netinkamų natūralios medžiagos rūbų yra pašalinami užtrauktukai, sagos, drabužiai sukarpomi ir naudojami šluosčių gaminimui. Jos daugiausia skirtos mechanizmų ir detalių valymui ir būna sėkmingai naudojamos pramonėje bei gamyboje.

Akrilinio, poliamidinio ir vilnonio pluošto tekstilė išrūšiuojama, supresuojama ir perduodama į kitas gamyklas veltinio, kilimų, izoliacinių medžiagų gamybai.

Praėjusiais metais klaipėdiečiai išrūšiavo 160 t tekstilės atliekų. Buvo sutaupyta per 41 tūkst. litų.

"Tekstilei skirti konteineriai populiarūs tarp klaipėdiečių. Sutaupyta tikrai nemažai, nes rūbai nepakliuvo į buitinių atliekų konteinerius ir nereikėjo mokėti už jų tvarkymą sąvartyne. Kuo daugiau žmonės rūšiuos, tuo rinkliava bus mažesnė", – komentavo D.Berankienė.

Vedėja klaipėdiečius ragino ir toliau aktyviai rūšiuoti, atskirti tekstilės atliekas ir jas mesti į pritaikytus konteinerius.
"Taip nebereikalingus rūbus panaudosime prasmingiau. Padėsime žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba, nedidinsime komunalinių atliekų kiekio, sumažinsime jų tvarkymo išlaidas. Blogiausiu atveju nebereikalingi rūbai bus sudeginti, o ne paklius į sąvartyną", – tvirtino D.Berankienė.