Lietuvos universitetų rektoriai mano, kad minimalus balas, be kurio nebūtų priimama į universitetus, galėtų atsirasti per 2016 metų stojamuosius.

Tokį siūlymą suformulavo praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), pirmadienį jis pristatytas premjerui.

„Siūlome tik 2016 metus ne dėl to, kad mes labai konservatyvūs, bet dėl to, kad yra tam tikri teisiniai reikalavimai. Jeigu mes įvedame staiga neperspėję prieš dvejus metus, yra problema. Prisiminkime, kai buvo situacija buvusiam ministrui, kada padarė pokytį, bet neišlaikė tų datų, ir Konstitucinis Teismas atšaukė tuos dalykus. Tai čia labai panašūs dalykai“, - BNS pirmadienį Vyriausybėje sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Šį ir kitus klausimus pirmadienį rektoriai aptarė susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Pasak P.Baršausko, pirmadienio susitikime dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nusiteikęs ir greitesniems pokyčiams.

„Yra idėja ministerijos, mes lyg neprieštarautume tokiai logikai, truputį trumpinti tą terminą įstatymo pataisą padarant - ne dveji metai, bet pusantrų ar metai. Nors jie ir labai radikaliai nusiteikę - 6 mėnesiams, bet mes buvome atsargūs, kad 6 mėnesiai truputį per mažai žmogui jaunam pasiruošti“, - sakė rektorius.

Pasak LURK, penktadienį rektoriai sutarė, kad nuo 2016 metų stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindiniu lygiu turės būti išlaikę bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą, kitų dalykų – valstybinį brandos egzaminą patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Kartu jis sakė, kad kai kurios aukštosios mokyklos gali nusistatyti ir aukštesnius reikalavimus. Be to, universitetų rektoriai norėtų, kad „slenkstis“ galiotų ir stojantiems į kolegijas.

Švietimo ir mokslo ministras yra sakęs, kad taikant minimalaus balo kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas pirmakursių turėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais. Minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę šiuo metu jau yra nusistatęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas.

Su premjeru pirmadienį rektoriai aptarė ir aukštojo mokslo finansavimo reformą, tačiau P.Baršauskas abejoja, ar ji galėtų įvykti iki Seimo rinkimų.

„Ji galėjo būti ir šitoje kadencijoje, gali būti ir kitoje, bet, matyt, yra tokia politinė realybė - tokio lygio sprendimus reikia daryti tik prasidėjus kadencijai“, - sakė jis.