Kremliaus ideologai tikina, kad propaganda, kitaip tariant, informacinio karo priemonės, sudaro sąlygas netradicinei okupacijai, kai galima kontroliuoti nugalėtą teritoriją fiziškai joje nesant. Tokioje koncepcijoje atskiras vaidmuo skiriamas vietos radikalams.

Štai ir tuo metu, kai NATO viršūnės priiminėjo sprendimus kurti naujas vadavietes, steigti itin greito reagavimo pajėgas, kurios prireikus apgintų ir Lietuvą nuo agresoriaus iš Rytų, radikalai sukruto veikti pagal klasikinę informacinių karų formulę: ėmė organizuoti protesto akcijas, kuriose skamba mūsų strateginę partnerę JAV, ES ir jos politiką, bei aukščiausius šalies vadovus, jų vykdomą politiką niekinantys ir menkinantys pareiškimai.

Progos ir situacijos radikalų protestams generuojamos nuolat. Tokius radikalus vienija meilė Lietuvai ir rūpestis dėl jos ateities. Jiems, kaip ir Kremliui, nepatinka Amerika, NATO, ES, euras, seksualinės mažumos, skalūnai.

Informacinio karo ekspertai sako, kad radikalų veikla negali likti be dėmesio, nes nors jie menki ir neįtakingi, per juos retransliuojama rusiška propaganda. Negana to, per tokius veikėjus įsileidžiamas karas, jais naudojamasi abejonėms sukelti, nesantaikai kurstyti.

Šį kartą radikalai ir valstybės priešai suvienijo pajėgas. Čia sukinėjosi Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, kuris 1990 m. su raudonomis „Jedinstvo“ vėliavomis ėjo mitinguoti prieš Nepriklausomą Lietuvą.

Informacinius karus tyrinėjantis mokslininkas Nerijus Maliukevičius sako, kad pagal seną KGB modelį sukelti antivakarietiški, anti-NATO protestai visoje Europoje.

„Šiuo metu Putinas paprasčiausiai pasinaudoja tuo vadinamu marginaliniu Internacionalu visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Ir šie žmonės tampa naujais naudingais idiotais šitai Putino ideologijai“, – sako N. Maliukevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai sako taip pat pastebintys radikalių jėgų suaktyvėjimą ne tik protesto akcijose, bet ir interneto erdvėje.

„Jie kuria vis daugiau ir daugiau visokių profilių socialiniuose tinkluose. Tinklalapių įvairiausių prikuria, kai kurie iš Anglijos. Juos visus vienija tai, kad jie puikiai atitinka Rusijos propagandos interesus čia Lietuvoje: jiems visiems nepatinka Amerika, NATO, jie visi prieš ES, prieš euro įvedimą, prieš homoseksualus, prieš skalūnus ir ką tik nori“, – sako VSD atstovas Vytautas Malakauskas.

Tad kuo užsiima marginalai, šūkaujantys prieš ES, NATO, o dėl Ukrainoje liejamo kraujo kaltinantys ne Vladimiro Putino Rusiją, o Jungtines Valstijas?

„Lietuva yra okupuota, faktiškai yra Vakarų kolonija“, – sako Olegas Titorenko, sambūrio „Būkim vieningi“ veikėjas.

Sambūrio „Būkim vieningi“ vardu prisistato Stalino garbintojų su Rusijos pulkininkų antpečiais pasekėjai. Jie Vakarų valstybes vadina Lietuvą užgrobusiais globalistais, ES – lobistais ir gėjais, Sąjūdį – valstybę užgrobusiais masonais, krikščionybę – protėvių žudikais, kurių primestas šventes dabar lietuviai švenčia.

Esą Lietuvos sesės – Rusija ir Baltarusija, todėl „Būkim vieningi“ agituoja už V. Putino Rusiją. Gal dėl to, „Būkim vieningi“ Žemaičių vėliavą nešė pirmose akcijos „Chevron von“ gretose. Ši kompanija ėjo prie amerikiečio Tomo Haseltono, atvedusio į Lietuvą Jungtinių valstijų gigantą „Chevron“, namų. Galiausiai vyrai atsiskleidė išsiuntę laiškus, kuriuose skundė valdžią ir kvietė V. Putiną su Aliaksandru Lukašenka gelbėti Lietuvos.

„Socialistinio fronto“ veikėjas Karlis Bilansas it žirnius beria Ukrainai taikomą kremliaus propagandistų klišę.

„Kas Euromaidano organizatorius? Jungtinės valstijos, NATO ir ES. Vėliau buvo ginkluotas perversmas, į valdžią atėjo nacistai“, – sako K. Bilansas.

Jis yra Vilniuje įsikūrusio „Nepriklausomo žmogaus teisių centro“ vadovas. Šio ir analogiškų centrų Latvijoje ir Estijoje paskirtis – skųsti Maskvai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai Baltijos valstybes dėl rusakalbių teisių pažeidimų. Šių įstaigų veiklą finansuoja Rusijos „Tėvynainių paramos ir gynimo fondas“. Fondo steigėjai – Rusijos užsienio reikalų ministerija ir „Rossotrudničestvo“.

„Lietuvos nepriklausomybės ir valstybės nebėra, Grybauskaitė, Seimas vyriausybė pardavė Lietuvą, mus visus vergus pardavė urmu ir atskirai po vieną, – sako Žilvinas Razminas. – Jeigu mes nesipriešinsim, jeigu mes nestosim į kovą visi kartu, rusai, vokiečiai, anglai, žydai neis, nes jie parsidavę, bet visos tautos – prieš okupantą, prieš pagrindinį teroristą JAV“.

Ž. Razminas buvo prie Šiaulių savanorių ištakų, apdovanotas Sausio 13-sios medaliu, 1993-aisiais dalyvavo Pakaunės įvykiuose. Teisėsauga Ž. Razminą įtarė susprogdinus paminklą Kryžkalnyje ir geležinkelio tiltą per Bražuolę. Pats Ž. Razminas tvirtina, kad byla suklastota.

Dėl Ž. Razmino raginimų kelti socialistinę revoliuciją prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Neseniai paaiškėjo, kad jis rašo V. Putino ideologui Aleksandrui Duginui laiškus, prašo pinigų.

Giedrius Grabauskas – it žmogus orkestras: prisistato „Socialistinio liaudies fronto“, „Jungtinio demokratinio judėjimo“, „Vyčio“ bei „Pasaulis be nacizmo“ atstovu.

G. Grabauskas dalyvavo ir Jaunosios Eurazijos forume, kur paskaitas skaitė vienas žymiausių Rusijos informacinių karų ekspertų Igoris Panarinas bei minėtasis A. Duginas.

G. Grabauskas su „Jungtinio demokratinio judėjimo“ vėliavomis sukiojosi Garliavoje, buvo vienas iš „Drąsos kelio“ signatarų, tačiau buvo išmestas. Praradęs galimybę patekti į Seimą įsiliejo į kovą su skalūnų žvalgyba. Dabar ėmėsi protesto akcijų prieš NATO, ES.

Kaip tai daryti, matyt, instruktuojama „Pasaulis be nazicmo“ seminaruose. Į juos kviečiami aktyvistai iš visų Baltijos šalių. Pastaruoju metu „Pasaulio be nacizmo“ užduotis – remti V. Putino užsienio politiką, menkinti iš Sovietų Sąjungos ištrūkusių respublikų, o ypač Ukrainos ir Baltijos šalių, valdžią, segti nacių etiketes.

„Nuo 1990 metų pavasario pratęsiama politika yra didele dalimi Smetonos režimo vykdyta politika, tai yra fašistiniai elementai pakėlė galvas Lietuvoje“, – sako G. Grabauskas, judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ Kauno skyriaus pirmininkas.

Profesorius Valdas Rakutis sako, kad į tokius judėjimus negalima žiūrėti atsainiai, nes susidarius palankioms sąlygoms jie gali tapti griaunančia jėga

„Matot, čia yra pradžia. Jeigu Lietuvos valstybė nieko nedarys, tai jie po truputėlį augs ir jie taps veikiančia jėga, taps partija. Ir jeigu įvyktų kokie nors neramumai pas mus viduje, tai tada mūsų kaimynai rusai gali čia ateit „patarpininkauti“, taip kaip vyksta Ukrainoje. Todėl visais šitais reiškiniais reikia ne stebėtis, kad jie čia vyksta, bet reikia reaguoti“, – sako V. Rakutis, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos prorektorius.

Analitikų teigimu, šiandien radikalai nėra įtakingi valstybės gyvenime. Priešiškų jėgų jiems numatytas „prakurų už 30 sidabrinių“ arba „smilkstančių žarijų“ vaidmuo taip pat nenumato iškilimo. Vieną dieną panaudotos ugniai įkurti prakuros virstų tik pelenais.