Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai teigia nieko nežinantys apie prokuroro sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, aiškinantis įtarimus, kad Lietuvoje prieš dešimtmetį galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

Sprendimas atnaujinti 2011 metais nutrauktą tyrimą dėl piktnaudžiavimo priimtas dar sausio mėnesį, bet buvę VSD vadai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius sako jokių žinių ar kvietimų į apklausas iš prokurorų nesulaukę.

„Ne, nieko nežinau. Visiškai nieko negirdėjau“, - BNS sakė M.Laurinkus, VSD vadovavęs 1998-2004 metais.

„Jūs man čia kažkokias naujienas pasakojate… aš nieko nežinau, absoliučiai“, – BNS sakė A.Pocius, įstaigai vadovavęs 2004-2007 metais.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad kyla klausimų, ar prokurorai yra pasiryžę aktyviai vykdyti ikiteisminį tyrimą ir ar sprendimai nėra tik formalūs.

„Norėtųsi tikėti, kad visų pirma bus apklausti įtariami asmenys. Tiesą sakant, nežinau, ką prokuroras kelis mėnesius veikia“, - BNS sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė Mėta Adutavičiūtė.

Prokuratūra praeitą savaitę patvirtino, kad po JAV Senato paskelbtos ataskaitos sausio mėnesį atnaujintas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, kuriame tiriama buvusių VSD vadovų veikla.

Prieš ketverius metus, nutraukdami tyrimą, prokurorai teigė buvusių VSD vadovų M.Laurinkaus, A.Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veikloje nustatę drausminio nusižengimo požymių, nes minėti pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų. Tačiau prokuratūra tuomet neįžvelgė jokio nusikaltimo ir nutraukė tyrimą, argumentuodama įrodymų trūkumu ir senaties terminais.

M.Laurinkus ir A.Pocius yra ne kartą viešai sakę, kad neturi duomenų, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas.

M.Adutavičiūtės teigimu, nevyriausybinės organizacijos džiaugiasi prokurorų sprendimu, bet svarbu, kad tyrimas nebūtų formalus.

„Šita naujiena (tyrimo atnaujinimu) esame labai patenkinti, nes tiek nacionalinės, tiek tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir Europos Parlamentas ne kartą ragino prokuratūrą atnaujinti šį tyrimą, tačiau nesėkmingai. Matyt, tai padaryti paskatino JAV Senato ataskaita“, - sakė ji.

Atnaujintas tyrimas dėl piktnaudžiavimo sujungtas su atskiru, bet susijusiu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo neteisėto asmenų gabenimo per sieną, kuriame tiriami nevyriausybininkų spėjimai, kad Lietuvoje 2005-2006 metais galėjo būti laikomas įtariamasis terorizmu Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

Pasak M.Adutavičiūtės, žmogaus teisių aktyvistams kol kas nepavyko įtikinti prokurorų M.al-Hawsawiui tyrime suteikti nukentėjusiojo statusą.

Dėl galimo M.al-Hawsawio kalinimo byla yra ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Šis teismas kol kas nėra paskelbęs, ar bus rengiamas viešas pasėdis.

Lietuvos prokurorų sprendimą atsargiai pasveikino ir įrodymus dėl slaptų CŽV centrų renkanti Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Reprieve“. Ji Lietuvos teisėsaugos sprendimą pavadino „mažu žingsniu tinkama kryptimi“.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad saugumo pareigūnai jį buvo patikinę, jog Lietuvoje nebuvo įrengtas slaptas amerikiečių kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

Šiemet išleistoje knygoje jis atskleidė, kad 2009 metais, jau neidamas pareigų, su prezidente Dalia Grybauskaite „akis į akį kalbėjo apie įtarimus, kad Lietuvoje galėjo būti kalinami CŽV kaliniai“.

„Turbūt nieko daugiau neišsiaiškinome. Ji linkusi tikėti, kad tokių kalinių galėjo būti, nors pripažįsta, kad tai tik prielaida, neparemta faktais“, - apie 2009 metų spalį vykusį susitikimą rašė V.Adamkus.

Vėliau aprašydamas savo liudijimą spėjamus CŽV kalėjimus tyrusiam parlamentiniam komitetui, V.Adamkus rašo patvirtinęs, kad „niekada nėra girdėjęs net menkiausių tokio pobūdžio užuominų“.

„Aš papasakojau apie susitikimus su VSD vadovais. Jie niekuomet neužsiminė apie kokius nors Lietuvoje kalinamus teroristus. Pasakiau, kad netikiu, jog VSD vadovai galėjo man už nugaros ką nors susitarti dėl slapto kalėjimo su amerikiečių žvalgybininkais“, - rašoma V.Adamkaus knygoje apie 2009 metų gruodžio susitikimą su parlamento komiteto nariais.

Prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad prokuroras nusprendė kol kas neteikti informacijos apie tyrime atliekamus veiksmus.

Buvęs Lenkijos prezidentas Alexanderis Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) pernai patvirtino, kad jo šalyje veikė slaptas CŽV centras.