Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, trūksta operatyvumo reaguojant į geopolitinę situaciją, sako Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

„Trūksta profesionalių sprendimų, trūksta greičio iš tikrųjų, nes geopolitinė situacija keičiasi labai greitai. Šiandien mūsų sprendimas yra geras, o po dviejų dienų - jis beviltiškai pasenęs. Kariškiai tie, kurie daug dirbę štabuose, sako kad planas yra niekas, o planavimas yra viskas. Planai greitai pasensta, o svarbiausia - planuotojai, kurie priima sprendimus“, - penktadienį Seime sakė V.Malinionis.

„Tai mūsų valstybės silpnybė. Tai visų demokratinių valstybių silpna vieta“, - teigė jis.

Konferencijoje apie kariuomenės rezervo rengimo sistemą penktadienį Seime dalyvavęs atsargos pulkininkas tvirtino, kad partijų pasirašytas susitarimas dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai iki 2020 metų buvo pasenęs jau tada, kai buvo pasirašomas.

„Prieš metus politinės partijos susitarė dėl 2 proc. finansavimo gynybai iki 2020 metų. Mano nuomone, tas sprendimas jau tada buvo pasenęs. Reikalingas naujas situacijos vertinimas“, - sakė V.Malinionis.

Jis pabrėžė, kad sutarti reikia ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl visa apimančios gynybos koncepcijos bei gynybos prioritetų.

Atsargos pulkininkas taip pat akcentavo, kad šauktiniai turi būti parengti atlikti užduotis kaip komandos nariai.

„Jeigu Ukraina būtų turėjusi organizuotą rezervą, primenu, ji turėjo šauktinių kariuomenę, kariai būtų daug efektyviau atlikę savo užduotis. Dabar neoficialiais duomenimis, girdėjau, kad Ukraina patiria didelių nuostolių dėl savo karių, kurie apšaudo vieni kitus. Gali būti net 50-60 proc. nuostolių dėl nuosavų padalinių, vien dėl to, kad jie nebuvo parengti kaip komandos nariai“, - sakė V.Malinionis.

Apie tokius atvejus jam pasakojo Lietuvoje gydomi Ukrainos rytuose kariavę ukrainiečiai.

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dalius Polekauskas penktadienį Seime taip pat kalbėjo, kad rezervo kariai turi būti parengti neblogiau nei profesionalai.

„Negali būti taikomi žemesni standartai rezervo kariniams vienetams. Jie turi efektyviai vykdyti savo užduotis“, - teigė jis.

Pulkininkas pranešė, kad balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje vyks pirmosios didesnės mobilizacijos pratybos. Jos, anot karininko, „suteiks daugiau žinojimo, daugiau pasitikėjimo ir leis pasitikrinti procedūras, suvokti, kur galima gerinti savo veiklą ir ką keisti“.

D.Polekauskas sakė, kad į Lietuvos kariuomenę grąžinus šauktinius, po penkerių metų turėtų būti 15-16 tūkst. parengto rezervo karių.

Anot jo, taip pat bus išlaikomas įsipareigojimas per metus 500-1000 parengto rezervo karių pakviesti į pakartotinius mokymus.

Siekdamas padidinti dalinių užpildymą ir aktyvųjį kariuomenės rezervą Seimas kovo mėnesį nusprendė penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą.