Turkija pirmadienį ištiesė alyvos šakelę Armėnijai, šiai šaliai rengiantis minėti armėnų žudynių paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais 100-ąsias metines, pareiškusi, kad supranta armėnų tautos skausmą ir nori užgydyti praeities žaizdas.

Vyriausybės vadovo Ahmeto Davutoglu (Achmeto Davutohlu) pareiškime armėnų žudynės Pirmojo pasaulinio karo metais neįvardytos kaip genocidas, kaip to siekia Armėnija, tačiau jame atvirai kalbama apie “Osmanų armėnų“ deportacijas.

„Dar kartą su pagarba prisimename ir dalijamės skausmu su Osmanų armėnų, žuvusių per 1915 metų deportacijas, vaikais ir anūkais“, - sakoma A.Davutoglu pareiškime, kurį jo biuras išplatino likus kelioms dienoms iki armėnų tautos tragedijos šimtmečio paminėjimo dienos balandžio 24-ąją.

Armėnai tvirtina, kad mažiausiai pusantro milijonų jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos pajėgoms siekiant išnaikinti armėnus dabartinės Turkijos rytinėse teritorijose, ir reikalauja pripažinti šias žudynes genocidu.

Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta šiuos kaltinimus, argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.

A.Davutoglu savo pareiškime pakartojo Ankaros poziciją, kad Turkija nepripažįsta šių žudynių kaip genocido.

„Suvesti viską į vieną žodį, apibendrinant primesti atsakomybę tik turkų tautai... yra teisiškai ir morališkai problemiška“, - pažymėjo premjeras.

Jis pridūrė, kad įmanoma apibrėžti, kodėl įvyko ši Pirmojo pasaulinio karo nelaimė ir kas yra už šiuos įvykius atsakingas.

Turkija, Osmanų imperija, Armėnija, armėnai, Ahmetas Davutoglu, genocidas,