Naujieji Vilniaus ir Kauno vadovai žino didžiausias vaikų mokymo plaukti problemas ir sutinka imtis priemonių padėčiai gerinti. Tokią žinią iš naujai išrinktų dviejų didžiausių Lietuvos miestų merų išgirdo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, drauge su savo komanda ieškantis galimybių suteikti galimybę išmokti plaukti ir siekti pergalių kuo daugiau šalies vaikų.

“Lietuvos plaukimo bendruomenė labai džiaugiasi, kad didžiausių šalies miestų merai ne tik nelieka kurti mūsų problemoms, bet ir yra pasiryžę jas spręsti. Tai – labai svarbu ne tik plaukimo sportui, bet ir apskritai valstybei, kuri iki šiol buvo viena pirmaujančių pasaulyje pagal skendimų procentą”, - sakė po susitikimų su Vilniaus ir Kauno merais T.Kučinskas.

Pasak jo, bene sunkiausia padėtis yra sostinėje, kurioje tragiškai trūksta baseinų.

Antradienį T.Kučinskas susitiko su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, vicemeru Linu Kvedaravičiumi. Susitikime dalyvavo ir Ministro Pirmininko patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis. Susitikimo tikslas buvo aptarti vaikų mokymo plaukti projekto įgyvendinimo ir baseinų infrastruktūros plėtros galimybes Vilniuje.

Naujoji miesto valdžia sutiko, kad situacija sostinėje, kurią LPF laiko viena prasčiausių šalyje, yra nepatenkinama. Šiuo metu Vilniuje mokosi apie 8 tūkst. antros klasės moksleivių, jiems išmokyti plaukti reikia 10 veikiančių baseinų, skiriančių tam bent pusę savo darbo laiko.

Lietuvos plaukimo federacija kreipėsi į Vyriausybę prašydama padidinti vaikų mokymo plaukti programos finansavimą iki 400 tūkst. eurų 2016 m. ir sulaukė preliminaraus pritarimo. Tai leis išmokusių plaukti vaikų skaičių per metus pakelti iki maždaug 7000. LPF skaičiavimais, vienam vaikui 32 pamokos, kurių pakanka per 9 mėnesius išmokti plaukti, kainuotų mažiau nei 74 eurus (viena pamoka – vos 2,31 euro).

“Per vieną valandą galima dirbti su 24 vaikais. Nuo 9 iki 15 val. viename baseine gali mokytis plaukti apie pusantro šimto vaikų. Per savaitę susidaro jau 750 vaikų. Tai – realūs skaičiai”, - sakė T.Kučinskas.

Tačiau tam reikia veikiančių baseinų. Šiuo metu plačiausios paskirties Lazdynų baseinas Vilniuje dar veikia, tačiau yra avarinės būklės, o kitąmet numatyta jį griauti ir statyti naują. Visiškai naujo baseino galima tikėtis tik 2017 m. pabaigoje. Tuo tarpu pastaruoju metu Lazdynų baseine sportuoja mažiausiai 700 žmonių, tarp kurių – plaukikai, vandesvydininkai ir penkiakovininkai.

Net ir pastačius Lazdynų baseiną ir dar vieną, panaudojus kitą infrastruktūrą, pvz. sporto klubų tinklo „Impuls“, būtų išspręsta 30–40 proc. Vilniaus miesto poreikių 2018 m.

Su Vilniaus miesto vadovais kalbėta dėl dar vieno 25 m ilgio baseino statybų, kuris pradėtų veikti greičiau nei naujasis Lazdynų baseinas, kad bent dalis lankytojų ir sportuojančių galėtų keltis ten, o likusieji – į baseinus, esančius 50 m spinduliu nuo Vilniaus –  Šalčininkus, Elektrėnus ir kt. Bent vienerius metus šiuo metu Lazdynų baseine besitreniruojantiems tektų važinėti į sostinės apylinkėse esančius baseinus.

Susitarta toliau derinti LPF ir Vilniaus miesto savivaldybės planus. Kitas susitikimas įvyks po dviejų savaičių, jame bus detaliau aptartas pereinamojo laikotarpio planas iki naujo Lazdynų baseino atidarymo.

Naujo baseino reikia ir Kaunui, nors antrajame pagal dydį Lietuvos mieste ir veikia šiuo metu moderniausias plaukimo centras Lietuvoje. Tai T.Kučinskui susitikimo, kuris įvyko praėjusią savaitę, metu konstatavo naujasis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Susitikime taip pat dalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, mero pavaduotojas Povilas Mačiulis, miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Susitikimo metu T.Kučinskas su naująja Kauno valdžia aptarė plaukimo plėtros Kaune klausimus, „Girstučio“ plaukimo baseino koncesijos procedūros eigą, baseino paskirties bei mokymo plaukti aktualijas.

“Mus, kaip plaukimo bendruomenės atstovus, labai optimistiškai nuteikia tai, jog V.Matijošaitis baseinus laiko ne ūkiniais, o socialinei misijai tarnauančius svarbius sporto objektus. Jis pats puikiai suvokia, kad Kaune trūksta baseinų, nes vaikai laukia mėnesius, kad galėtų pakliūti treniruotis į baseinus. Dar svarbiau, kad šis mūsų susitikimas buvo ne “dekoratyvinis”, o tikras įvadinis susirinkimas sprendžiant su mokymu plaukti susijusias problemas”, - sakė T.Kučinskas.

Artimiausias Lietuvos plaukimo federacijos ir Kauno miesto valdžios susitikimas numatomas jau šią savaitę.

Lietuvos plaukimo iniciatyva ir noras gerinti plaukimui būtinas sąlygas neapribotos vien šalies didmiesčiais. Šį mėnesį T.Kučinskas, drauge su buvusiu olimpiečiu V.Janušaičiu taip pat lankėsi Šalčininkuose, kur netrukus, LPF iniciatyva, turėtų atsirasti profesionalus plaukimo treneris.

Visų susitikimų metu LPF vadovas pabrėžė, kad, patikrintais skaičiavimais, investicijos į sportą bet kurioje valstybėje atsiperka bent du kartus. Plaukimo atveju tokia investicinė grąža dar didesnė.

“Kalbame ne tik apie sveiką gyvenimo būdą ir nuo jo priklausomą gyvenimo trukmę, produktyvumą ir panašius demografinius bei ekonominius rodiklius. Kalbame apie plaukimą – ne tik sportą, bet ir vieną iš gyvybiškai svarbių žmonėms funkcijų”, - sakė T.Kučinskas.

LPF yra išsikėlusi tikslus padedant valstybei iki 2020 m. pasiekti, kad per metus bent pusę Lietuvos antrokų (maždaug 13, 5 tūkst.) išmoktų bent dviem būdais nuplaukti 100 metrų.