Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu.

Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 27 mln. buvusios Sovietų Sąjungos karių ir civilių, o Raudonosios armijos triumfas daugiausiai gyvybių nusinešusiame kare tebekursto didžiulį pasididžiavimą Rusijai.

Pergalės diena suvienija įvairius Rusijos visuomenės sluoksnius, kad ir kokia būtų jų politinė orientacija.

„Tai šlovės diena, mūsų liaudies pasididžiavimo diena, didžiausio nugalėtojų kartos pagerbimo diena“, – sakė V.Putinas.

Pastaraisiais metais pergalės 1941–1945 metų konflikte, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, minėjimai įgijo kulto požymių, o kritikai kaltina V.Putiną išnaudojant šalies istoriją savo autoritariniam valdymui įtvirtinti.

Kai kurie Kremlių palaikantys veikėjai atvirai šlovino karo metais Sovietų Sąjungai vadovavusį tironą Josifą Staliną, o patriotinis patosas nustelbia sukrečiančius nepagražintus prisiminimus apie sovietų vadovybės karybos klaidas ir liūdnai pagarsėjusius „užtveriamuosius dalinius“, kurie šaudydavo į mėginančius trauktis iš mūšio lauko.

„Paskandinti rusų kraujyje“

Rašytojas Viktoras Astafjevas, žinomas dėl savo niūrių pasakojimų apie Antrąjį pasaulinį karą, tvirtina, kad Rusija per tą konfliktą neteko daug daugiau žmonių gyvybių negu deklaruojami 27 milijonai, ir kad kariuomenės vadai laimėjo tą karą paaukoję „didžiulį kiekį kraujo“.

„Būtent jie mesdavo žmones kaip šiaudus į ugnį“, – šis karo veteranas rašė atvirame laiške, kurį neseniai paskelbė nepriklausomas dienraštis „Novaja gazeta“, ir pridūrė, kad „priešai buvo bombarduojami lavonais, skandinami rusų kraujyje“.

V.Putinas, kuris tūžta dėl mėginimų sumenkinti Rusijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, yra netekęs daug artimųjų.

Vis dėlto prezidentas sakė, kad jo tėvas, kuris per karą buvo sunkiai sužeistas, ir motina, išgyvenusi Leningrado blokadą, nejautė pagiežos nacių kariams.

„Jie nejautė neapykantos priešui – štai kas stebina, – V.Putinas neseniai rašė straipsnyje, paskelbtame vieno Rusijos žurnalo. – Tiesą sakant, iki šiol ne visiškai tai suprantu.“

Gegužės 9-ąją V.Putinas priims karinį paradą Raudonojoje aikštėje, kurioje bus parodyta naujausia šalies ginkluotė, taip pat pražygiuos 15 tūkst. Rusijos ir užsienio karių, įskaitant Indijos brigados karius ir Kinijos garbės gvardiečius.

Sovietiniai laikais Maskva palaikė glaudžius ryšius su kai kuriomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis, o dabar V.Putinas priims Kinijos, Kubos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kelių buvusių sovietinių respublikų lyderius, kurie sudarys apie trečdalį iš 68 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų, pakviestų į Pergalės dienos iškilmes.

„Pamokyti Vakarus mandagaus elgesio“

Į iškilmes neatvyks sankcijas Rusijai paskelbusių Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai, o nedalyvausiančių svečių sąrašas atskleidžia didžiulę įtampą dėl Maskvos pernai įvykdytos Krymo aneksijos bei pagalbos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.

Uždaros Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) atšaukė planuotą vizitą, todėl jį pakeis tos komunistinės valstybės formalus vadovas Kim Yong Namas (Kim Jong Namas). Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė padaryti kompromisą – ji aplankys Rusiją gegužės 10 dieną.

Ukraina nerengs parado gegužės 9-ąją, tik pagerbs Raudonosios ir Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) karius, kovojusius vienus su kitais, taip pat prieš bendrą priešą – nacius.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-osios metinės labai skirsis nuo Maskvoje prieš dešimtmetį vykusių iškilmių, kai V.Putinas priėmė JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderius.

„Lyderiai, kurie bus su Putinu tribūnoje, bus ne paprasti svečiai, – rašo opozicijos savaitraštis „Novoe vremia“ – Rusams tai bus pasaulio, galinčio atsispirti Amerikos diktatui, žemėlapis.“

Su Kremliumi susijęs politikos analitikas Sergejus Karaganovas sakė, kad pagrindinė karinio parado siunčiama žinia – jog Rusija yra pasiruošusi ginti savo interesus ir prireikus panaudoti jėgą.

„Rusija yra įsitraukusi į aštrią konfrontaciją su Vakarais, kad pamokytų juos mandagaus elgesio“, – pažymėjo jis.

„Svarbiausia šventė“

Planuojama, kad po karinio parado Maskvos centre įvyks eitynės, kuriose dalyvaus apie 165 tūkst. žmonių. Daugelis jų neš savo artimųjų, kovojusių Antrajame pasauliniame kare, portretus.

„Tai pati svarbiausia šventė mūsų šeimai“, – sakė Markas Gismatulinas, kuris neš savo tėvo artileristo portretą.

„Mano tėvas pasiekė Berlyną ir buvo prie Elbės“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje upę Vokietijoje, prie kurios 1945 metų balandžio 25 dieną susitiko Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pajėgos.

74 metų M.Gismatulinas sakė, kad Vakarų ignoravimas jo nejaudina.

„Jie nieko nežino apie Rusijos dvasią. Mes esame nugalėtojai, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP. – Aš myliu Putiną. Myliu savo tėvynę.“

Pasak apžvalgininkų, valstybinė televizija smarkiai prisideda prie patriotinių nuotaikų skatinimo, nepaliaujamai rodydama filmus apie karą.

Per šventes Rusijos sostinę papuoš daugybė vėliavų, plakatų, karo metų nuotraukų ir gėlių.