Kultūros paveldo departamentui skyrus lėšų, tęsiami interjero sienų tapybos konservavimo ir restauravimo darbai Sapiegų rūmuose Vilniuje. Su jais galės susipažinti ir lankytojai, užsiregistravę į savaitgaliais pradedančias vykti ekskursijas po Sapiegų rūmus. Gidus šioms ekskursijoms organizuoja Kultūros paveldo departamentas.

Anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Juozo Algirdo Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta. „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos ─ taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, ─ tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos“.

Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, ─ teigia restauratorius D. T. Pilipavičius.

J.A. Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt ─ diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, ─ įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.

Šiemet tęsiami dar praėjusį birželį pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas. „Atlikus šiuos darbus paaiškėjo, kad tinko pagrindo išdaužų gausa užgožia tapybą ir neleidžia nei jos suvokti, nei įvertinti, juolab apsispręsti, ar apskritai įmanoma šią tapybą restauruoti. Todėl buvo pasiūlyta išdaužas užtonuoti, kad jų destrukcinis poveikis tapybos vaizdo suvokimui būtų kuo mažesnis. Užtonavus išdaužas visiškai pasikeitė bendras įspūdis: tapo matoma ir suprantama freskų kompozicija, išryškėjo pagrindiniai elementai, architektūrinės formos, dalis figūrų, baliustrada“, ─ pasakoja Dalia Krūminienė ─ Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyr. valstybinė inspektorė, menotyrininkė, Restauravimo tarybos pirmininkė.

Pagal šiemet skirtą finansavimą sienų tapybos restauravimo darbai atlikti šiaurinės galerijos rytinėje bei vakarinėje sienose bei pietinės galerijos rytinėje sienoje, kur restauruota dalis ornamentinės tapybos. Šie darbai užbaigti rugsėjo 21d. Juos atliko aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorius, ekspertas Juozas Algirdas Pilipavičius ir aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorius D. To. Pilipavičius. Konservavimo procese dalyvavo jauna restauratorė savanorė Milda Vaištaraitė.

„Toliau tęsiant darbus, logiška būtų iš pradžių pilnai restauruoti šiaurinės galerijos vakarinėje sienoje esančią geriau išlikusią freską ir tik po to jau naujais daviniais (ypatingai baliustrados) papildyti rytinės sienos sunaikintus analogiškus elementus“, ─ teigia D. Krūminienė. 

Rugsėjo pabaigoje užbaigus dalį darbų, šalia freskų įrengta nuotraukų ekspozicija, parodanti būklę prieš restauravimą, restauravimo proceso metodiką bei tolimesnių darbų perspektyvą. Šiais metais atliktų darbų vertė yra 28829,59 eurų, juos pilnai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Sapiegų rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje. Teigiama, jog dekoruojant juos dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis. Brandžiojo baroko rūmų ansamblis yra išlaikęs svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus – kiemą su centre stovinčiais rūmais, į rūmus orientuotą centrinę parko dalį ir jo ašyje nutiestą centrinį taką, jungiantį Antakalnio gatvę su rūmų kiemu bei centrinės parko alėjos pradžioje į rūmų kiemą vedančiais vartais.