Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad pažeidimus padariusiems asmenims bus surašyti reikalavimai juos panaikinti, o to nepadarius, bus ginamas viešasis interesas per teismą.

„Tai, ką komisija nustatė, tik aisbergo viršūnė“, – tvirtino K.Trečiokas.

Iš viso darbo grupė patikrino 71 Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos 2013-2016 metais suderintą statinių projektą. Nustatyta 19 tikėtinų pažeidimų Pavilnių parke ir 11 – Verkių. Abejuose parkuose rasta po vieną nelegalų statinį: Verkių parke, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, pastatyta pjautinių rąstų pirtis, Pavilnių parke valstybės žemėje – pavėsinė.

Apžiūrėję parkų teritorijas iš oro ir ant žemės aplinkosaugininkai aptiko, kad nesilaikyta draudimų statyti gyvenamųjų namų šlaituose ar greta jų, kai kur sunaikintos reljefo formos (nukasti, sulyginti šlaitai), nesilaikyta Vilniaus bendrojo plano nuostatų, valstybinė žemė naudojama asmeniniams tikslams, neteisėtai užtverta valstybinė žemė ir miškas.

„Pastebėta, kad perkamos nedidelės sodybos, o statomi keturis ar net aštuonis kartus didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės tvoros“, – vardijo aplinkos ministras.

Darbo grupė atkreipė dėmesį, kad Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Pavilnių regioniniame parke, dviejuose sklypuose įregistruoti 34 vienbučiai gyvenamieji namai. Šios statybos buvo suplanuotos vadovaujantis dviem 2004 ir 2005 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais.

„Nagrinėjamu atveju nepaisyta Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, neatsižvelgta į Ribiškių kraštovaizdžio draustinio tikslus. Akivaizdu, kad pasirinktas variantas vienos paskirties pastatus keisti kitos paskirties pastatais; buvo nuspręsta ne likviduoti menkaverčius buvusius sandėlius ir renatūralizuoti teritoriją, o priešingai, bendrajame plane nustatyta galimybė statyti gyvenamųjų namų kvartalus“, – rašoma darbo grupės pažymoje.

Pasak aplinkos ministro, daug pažeidimų padaryta ir vadovaujantis parko direkcijos sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis su privačiais asmenimis. Per pastaruosius aštuonerius metus tokių sutarčių buvo 49. Pagal jas, pavyzdžiui, privačios valdos savininkas įpareigojamas savo sąskaita išvalyti greta esančią teritoriją, įrengti ir išlaikyti apšvietimą, išvalyti šalia esančias kūdras ir pan.

„Tačiau bevalydamas kūdrą, jis kelissyk ją padidina ar dar dvi, tris iškasa“, – pasakojo K.Trečiokas.

Taip pat nustatyta atvejų, kai parkuose įsikūrę asmenys užtveria kelius ir paprastiems parko lankytojams negalima patekti prie vandens telkinių.

Taip nutiko ir su buvusia Gulbinių pionierių stovykla. Ten takeliu prie ežero nepavyko prieiti net parlamentarams.