Ministras yra pateikęs Vyriausybei Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kad įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę būtų registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas.

„Atsižvelgdami į negerą statistiką, kad apie 300 nusikaltimų padaroma per metus su išankstinio apmokėjimo kortelėmis: piktnaudžiaujama, sukčiaujama, iš žmonių išviliojami pinigai, taip pat gaunami melagingi pranešimai apie padėtus sprogmenis, mes parengėme Elektroninių ryšių įstatymo projektą įpareigoti operatorius neatlygintinai tiekti teisėsaugos institucijoms duomenis, kieno vardu kortelės registruojamos“, – žurnalistams Seime šią savaitę sakė ministras.

Pasak jo, pirkdami naujas išankstinio mokėjimo korteles žmonės turėtų pateikti asmens dokumentą, o jau turintieji tokio mokėjimo korteles – jas registruoti pagal tvarką, kuri bus paskelbta. Pasak ministro, būtent jau naudojamų kortelių registravimas sukelia daugiausiai diskusijų su ryšio operatoriais, ne visi sutinka savo lėšomis padengti kaštus.

„Mes siūlome, kad visos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės būtų registruojamos, pirkėjas turėtų pateikti asmens tapatybę nustatantį dokumentą, būtų užrašomas vardas, pavardė, asmens kodas, kas turi korteles, būtų nustatytos vietos, kur būtų galima užregistruoti kortelę, ir viskas. Mes siūlome registruoti visas, čia ir yra ginčas“, – sakė T. Žilinskas.

Pasak jo, jei išankstinio mokėjimo kortelė nebūtų registruota, ji nebūtų išjungiama automatiškai: „Vienas iš įstatymo projekto tikslų, kad teisėsaugos institucijai paprašius operatorius galėtų nutraukti paslaugos teikimą tam asmeniui, tai būtų ne visais atvejais, pagal tam tikrus veiksmus, tas sąrašas baigtinis“.

Ministro teigimu, pataisas palankiai sutinka ir savo lėšomis kaštus, jos skaičiavimu, 600 tūkst. eurų, padengti yra pasirengusi mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „Bitė“, tuo metu „Tele2“ ir „Omnitel“ sutinka tik su naujų kortelių registravimu.

„Omnitel“ pasakė, kad jiems tai kainuotų iki 1,2 mln. eurų ir jie nesutinka, kad reikėtų registruoti visas korteles, o tik naujas, po įstatymo įsigaliojimo. Lygiai tokios pozicijos laikosi „Tele 2“, jie sutinka, kad būtų registruojamos naujos, tada padengtų kaštus iš savų pinigų, bet jei būtų registruojamos visos, jų skaičiavimu, kainuotų 8 mln. eurų“, – kalbėjo T. Žilinskas.

Jo vertinimu, valstybei nusprendus, kad šis klausimas svarbus ir reikalingas, operatoriai prie to turėtų prisidėti.

Pataisas teikdama VRM pažymi, kad planuojant ir vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.

Ministerijos teigimu, tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą. Jos duomenimis, išankstinio apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.