Vieni vilniečiai šį prieš kelerius metus atsiradusį skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūrinį keiksnoja, kiti – už tai, kad jis liktų krantinėje.

„Taip, yra tokių planų. Dabar analizuoju sutartį, ir netrukus bus paskelbtas sprendimas“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, paklausta, ar iš tikrųjų bus nugriautas vadinamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato V. Urbanavičiaus vamzdis.

Kas paskatino imtis nevienareikšmiai vertinamos „Krantinės arkos“ eliminavimo iš miesto erdvės, A. Vaitkunskienė tiksliai atsakyti negalėjo, tik paminėjo, jog vieną iš miesto tarybos komitetų yra pasiekęs visuomenininkų prašymas pagaliau nugriauti šią skulptūrą.

Pats V. Urbanavičius apie tai, kad kūrinys gali dingti iš Neries krantinės, prisipažino nieko nežinąs: „Manęs apie tai niekas neinformavo. Gal dėl to, kad jo savininkė – savivaldybė.“

Kiek vėliau antradienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius išsklaidė abejones dėl kūrinio ateities – jis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad „Krantinės arka“ nebus griaunama.

„Krantinės arka“ tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų atsirado 2009 m. vasarį – po to, kai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) paskelbė konkursą kūriniams miesto viešosiose erdvėse sukurti konkursą.

Jį laimėjo V. Urbanavičius ir jo „Krantinės arka“, Robertas Antinis su skulptūra „Paskutinis“, kuri atsirado netoli Geležinio vilko tilto, ir Mindaugas Navakas, sukūręs skulptūrą „Dviaukštis“ šalia Baltojo tilto.

Visų šių skulptūrų sukūrimą finansavo Kultūros ministerija. Jos kainavo maždaug po 25 tūkst. eurų. Pasibaigus VEKS renginiams, skulptūros atiteko miesto savivaldybei.