"Galiu pasidžiaugti, kad po šios kadencijos būsiu ramus dėl to, jog kultūra jau administruoja ES lėšas, kultūros darbuotojai gauna dvigubai didesnį atlyginimą, pakeista valstybės lėšų investavimo tvarka, kuri sutaupys valstybei ne vieną milijoną, o kultūros edukacijos programos sudomino per 200 tūkst. vaikų ir jaunimo šalies regionuose", – sako Š.Birutis.

– Tapęs kultūros ministru, pristatėte prioritetus, kuriems skyrėte daugiausia dėmesio, – ES ir kitų investicijų pritraukimas kultūros sektoriui, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas, kultūra regionuose ir vaikų kultūrinė edukacija. Ar pavyko tai, ką deklaravote?

– Taip. Galiu drąsiai teigti, kad pavyko. Žinoma, sunkiausias uždavinys buvo lėšos. Tad jau šiandien, kada kultūros ministro kadencija baigiasi, noriu pranešti, kad per šiuos ketverius metus valstybės biudžeto dalis kultūrai smarkiai išaugo, tikiuosi, kad ministrei pavyks auginti ir ateityje. Be to, džiaugiuosi, kad buvau išgirstas ir dėl to, kad kultūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Labai džiaugiuosi, kad naujoji Seimo dauguma sukūrė atskirą Kultūros komitetą. Tai geriausia dovana ministrui kadencijos pabaigoje kalbant, kad bus tęsiama tai, ką darėme.

– Jūs sakote, kad kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti kūrybą, kuriančius ar meno sklaida užsiimančius asmenis šiandien ypač svarbu. Kodėl?

– Matyt, geopolitiniai įvykiai skatina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime sukurti modernią, kūrybingą visuomenę, kartu sugrąžindami 100-metį švęsiančios Lietuvos tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina bendruomenei reikšmingus procesus. Taigi pasiekėme, kad trejus metus iš eilės kiltų kultūros darbuotojų atlyginimai, atsirastų galimybė 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti meno kūrėjams, kad būtų daugiau dėmesio mūsų šalies profesionalams, dirbantiems teatre ir koncertinėse įstaigose. Apie 13 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų buvo gerokai padidintas darbo užmokestis. 2012 m. savivaldybėse vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas buvo 371 euras. Įgyvendinus mūsų programą, 2016 m. – jau 559 eurai. Regionuose, t.y. savivaldybių bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose atlyginimai pakilo vidutiniškai po 188 eurus arba daugiau nei 50 proc. nei buvo prieš pradedant atlyginimų kėlimo programą.

– Visai neseniai viešai sakėte, kad jums vadovaujant kultūros biudžetas išaugo 61 proc. ir kad pagal augimą kultūra nusileidžia tik krašto apsaugai. Ar tai reiškia, kad galime tikėtis didelių pokyčių?

– Taip, po derybų su premjeru ir finansų ministre pranešėme, kad Kultūros ministerijos valdymo srities biudžetas 2013–2016 m. didėjo kasmet ir, palyginus 2013 m. su 2016 m., jo augimas siekė 87 mln. eurų, arba, paprastai tariant, biudžetas padidėjo apie 61 proc. Tai buvo įmanoma tik po to, kai atlikome svarbius sisteminius pokyčius, kurių nebuvo anksčiau, – parengėme visas teisines ir ekonomines prielaidas efektyviai investuoti Valstybės investicijų programos ir ES struktūrinės paramos lėšas. Tiesa, buvo nuolatos tam kliudoma. Buvome šmeižiami, kad vėluojame su dokumentais, kad nespėjame pasirengti, neturime kompetencijų ir panašiai. Oponentai bandė aiškinti, kad Kultūros ministerijoje ketverius metus buvo stagnacija. Nepatinka man tokia politikų kultūra, bet ką padarysi. Man svarbu, kad visi žinotų, jog Kultūros ministerija yra pirmoji, kuri baigia tvirtinti visas ES paramos priemones, pasirašytos pirmosios sutartys su paramos gavėjais. Mūsų ministerija tapo pavyzdžiu ir kitoms ministerijoms, kaip tinkamai ir laiku profesionaliai valdyti procesus, net jeigu jie yra visai nauji. Kalbant apie pinigus kultūrai, turiu paminėti, kad ne tik efektyvinome Valstybės investicijų programą, pasirengėme ir ES finansavimui, bet ir kartu investavome Europos ekonominės erdvės finansinę paramą (skirta 9 mln. eurų, įgyvendinta 19 paveldo ir 11 meno projektų), kurios administravimas donorų konferencijoje buvo įvertintas ypač teigiamai. Yra užbaigta penkiolika reikšmingų investicijų projektų savivaldybėse už beveik 30 mln. eurų, šeši valstybiniai investicijų projektai, kurių bendra investicijų vertė 70 mln. eurų.

Šiuo metu Kultūros ministerija į ES lėšomis remiamų valstybės projektų sąrašus yra įtraukusi šešis kultūros objektus už 24 mln. eurų. Pabaigus šiuo metu atliekamą investicijų projektų vertinimą, iki metų pabaigos planuojama valstybės projektų sąrašus papildyti dar dvylika projektų už 40 mln. eurų (60 proc. visų Kultūros ministerijos administruojamų valstybės planavimo priemonių apimties). Iki metų pabaigos taip pat turės būti sudaryti visi regionų projektų sąrašai visa Kultūros ministerijos skirtų regioninių kvotų apimtimi, už 37 mln. eurų, tad artimiausiu metu tikimasi ir toliau sėkmingai investuoti atnaujinant kultūros infrastruktūrą ir aktualizuojant kultūros paveldo objektus, dėl to Lietuva turi labai pasikeisti. Ypač regionai.

Kultūros sektoriui su ministerijos pagalba skiriama 189 mln. eurų ES paramos. Taip pat daug prisideda ir pirmajame Lietuvoje Tarpinstituciniame bendradarbiavimo plane "Kultūra" numatytos kitų ministerijų lėšos. Bendra Tarpinstitucinio veiklos plano "Kultūra" 2014–2020 m. suma – 433,2 mln. eurų, iš jų ES struktūrinių fondų lėšų – 302,6 mln. eurų, kitų šaltinių – 130,6 mln. eurų.