Jis buvo kaltintas piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, nes balsavo už kitą Seimo narį. Iki tol visų instancijų teismai eksparlamentarą buvo išteisinę.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A. Sahcarukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriamia teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.

„Tokiu atveju reiktų išteisinti visus kyšininkus, kurie sulaikyti teigia, kad mūsų kolektyve susiformavusi tokia praktika, kad visi taip darė ir iki tol nė vienas nebuvo nuteistas“, – sakė teisėjas Vytautas Piesliakas.

Prokuratūra skundu prašė A. Sacharuko bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kaltintojai mano, kad šioje byloje buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės.

Tuo metu A.Sacharukas mano, kad jam palankūs teismų nuosprendžiai turėjo būti palikti galioti. Jeigu Aukščiausiasis Teismas būtų atmetęs prokuroro skundas, procesas šioje byloje jau būtų baigtas.

„Ką padarysi, pavaikščiosim iš naujo. Įdomūs motyvai, nustebau truputėlį“, – BNS teisme sakė A. Sacharukas, išklausęs nutartį. Jis sakė manęs, kad jo bylą nagrinės išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes nėra teismų praktikos tokiose bylose.

Išreiškė L. Karaliaus valią

Teismai anksčiau skelbė, kad A.Sacharukas nesilaikė politikų veiklos etikos principų ir tuo iš dalies pakenkė savo, kaip Seimo nario, reputacijai bei autoritetui, tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

Byloje nustatyta, kad A.Sacharukas balsavo už kitą Seimo narį Liną Karalių, siekdamas išreikšti jo valią, o ne turėdamas kokių nors kitų ketinimų.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai neatsakė į esminį klausimą – ar teisėtai buvo įgyta ir laikyta kito Seimo nario kortelė.

„Teismas turėjo analizuoti, ar Seimo narys, balsuodamas už kitą suvokė, kad savo veiksmais iškreipė dokumento turinį, rezultatus“, – sakė teisėjas V. Piesliakas. Pasak jo, Lietuvos teisėje už dokumentų klastojimą yra numatyta tik baudžiamoji atsakomybė, o Seimo statutas neturi prioriteto prieš Baudžiamąjį kodeksą.

Balsuoti už kitą – kasdienybė

Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinimas susijęs su juridiniu veikų vertinimu. Teismas manė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A. Sacharuko veiksmus galima laikyti nusikalstamais. Esą nekyla abejonių, kad balsavo už L. Karalių, tačiau nebuvo padaryta žymi žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl A.Sacharuko  balsavimo Seimo sprendimai nesikeitė, parlamentas nebuvo priverstas perbalsuoti, svarstyti įstatymai įsigaliojo ir veikia.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad Seimas, sprendžia reikšmingiausius valstybės reikalus, o dėl aplaidaus požiūrio į įstatymo sukėlimą anksčiau buvo sukelta sumaisčių.

Teisme apklausti buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai. Jie nemano, kad buvęs jų kolega turi sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neseniai apklausė tuomet parlamentarų pareigas ėjusius Ligitą Kernagį, Donaldą Meiželytę, L. Karalių.

Prokuratūra yra prašiusi eksparlamentarui skirti 3 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei 22 kartus panaudojo frakcijos kolegos L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu. L. Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui  ir L. Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

39-erių metų A. Sacharukas anksčiau yra dirbęs policijos pareigūnu, šiuo metu jis verčiasi advokato praktika.