„Nuo 10-ies metų amžiaus, jis galvojo, kaip sukurti kalbą, kuri suvienytų pasaulio žmones, jis buvo idealistas, norėjo, kad žmonės turėtų mažiau bendravimo problemų“, – apie L. Zamenhofą pasakoja jo centro Balstogėje vadovė Agnieszka Kajdanowska.

Balstogė tuo metu priklausė Rusijos imperijai ir mieste netrūko etninės įtampos. Visa tai L. Zamenhofas matė iš labai arti – jo gimtasis namas yra vos keli žingsniai nuo turgaus, kur šurmuliuodavo įvairių tautybių žmonės.

Tad, sakoma, berniukas ir pradėjęs sukti galvą, kaip palengvinti žmonių bendravimą. L. Zamenhofas vėliau studijavo mediciną Maskvoje ir Varšuvoje, o pirmąją knygą apie universalią kalbą išleido 28-erių, pasirašęs slapyvardžiu Daktaras Esperantas.

Garsus idealizmu gydytojas iki mirties net 13 kartų buvo nominuotas Nobelio premijai. Mokantieji esperanto patikina, kad bendraujant šia kalba atmosfera jaukesnė.

Daugiau – Lauros Tautvaišaitės reportaže. [4]