Lietuvą pasiekė garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo Wojciecho Gersono paveikslas "Lietuvos krikštas", kurio istorija ne mažiau įspūdinga nei jis pats: pastarąjį kartą viešumoje darbas buvo eksponuojamas daugiau nei prieš 120 metų.

Svarbi vizualizacija

Žinomas dailininkas W.Gersonas (1831–1901) paveikslą sukūrė 1889-aisiais, praėjus porai metų po plačiai minėto Lietuvos krikšto 500-ojo jubiliejaus. Šis kūrinys yra laikomas viena svarbių meninių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo istorinių vizualizacijų.

Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jano Dlugošo informacija.

Drobė išsiskiria monumentaliais matmenimis (beveik 4 x 7 m), reta monochromine tapyba, kompozicijos kompleksiškumu, vaizduojamų scenų ir personažų gausa, simboliniais ikonografiniais akcentais, istoriniais siužetais ir jų interpretacijomis.

W.Gersonas, studijavęs Varšuvoje, Sankt Peterburge bei Paryžiuje ir savo kūryboje neretai atsigręždavęs į lietuviškus motyvus, buvo ir yra lyginamas su kitu žymiu lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovu Janu Mateika, taip pat žadinusiu ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautinį atgimimą nelaisvės metais, stiprinusiu valstybinės tradicijos istorinę atmintį ir nacionalinį pasididžiavimą.

Jo paveikslas "Lietuvos krikštas" aktualina Lietuvos ir Lenkijos, šių tautų istorinius saitus, verčia apmąstyti bendros istorijos ir bendro paveldo interpretacijas, šiandienių Europos valstybių sambūvį ir Lietuvos bei Lenkijos ryšių aktualijas.

Įvykio svarba

Lietuvos krikšto 630 metų sukakties proga rengiama paroda siekiama prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – 1387 m. katalikišką krikštą, dėl kurio Lietuva tapo viena iš Dievo tautų ir buvo įvesta į lotyniškojo Vakarų pasaulio civilizacijos erdvę.

Tai lėmė Lietuvos valstybės ir kultūros raidos europinį kontekstą. Šis Lietuvos apsisprendimas turi ir šiandien aiškiai matomus gyvo tikėjimo, europinės meninės, kultūrinės, politinės bei mentalinės tradicijos ženklus: Gotikos, Renesanso, Baroko paveldą, sakralinės dailės klodus, demokratijos idėjas, žmogaus teisių ir laisvių sampratą bei kitas laisvojo pasaulio vertybes.

Paveikslo legenda

100 metų paveikslas buvo laikomas dingusiu, todėl jis nėra plačiau žinomas ir nėra pakankamai ištyrinėtas. Tad Valdovų rūmų muziejuje vykstanti paroda – puiki proga prisiminti kiek primirštą kūrinį.

Pastarąjį kartą parodoje paveikslas rodytas 1890 m. Los Andžele (JAV). Prieš kelerius metus jis buvo atrastas ir grąžintas į Lenkiją, dabar nuolat bus eksponuojamas Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje Varšuvoje.

Parodą lydi paskaitos

Vieno paveikslo parodą lydi ir plačiajai visuomenei skirti renginiai, kuriuose galima plačiau susipažinti su lenkų tapybos klasiku bei Lietuvos krikšto aplinkybėmis bei reikšme.

Spalio 13 d. vakarą istorikas Eimantas Gudas pakvies į paskaitą "Voicecho Gersono paveikslas "Lietuvos krikštas": realybė ir fikcija".

Lapkričio 2 d. rengiamas edukacinis koncertas "Bažnytinio choro samprata, misija ir raida Krikščionių bažnyčios apeigose". Dalyvauja choras "Ąžuoliukas".

Lapkričio 21 d. viešoje paskaitoje "Voicechas Gersonas ir lietuviški motyvai dailininko kūryboje" dalyvauja dailės istorikė Rita Lelekauskaitė, istorikas dr. Vydas Dolinskas.

Renginių ciklo pabaigoje – gruodžio 8 d. viešas pokalbis "Lietuvos krikštas: prasmės, reikšmės, plotmės". Dalyvauja dailės istorikė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, istorikai Vilniaus universiteto proferosius dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorijos instituto dr. Darius Baronas, dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), dr. V.Dolinskas.

Į renginius kviečiama registruotis internetiniame tinklalapyje. [4]

Kas? Paroda "Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas".

Kur? Valdovų rūmuose (Vilniuje).

Kada? Veikia iki gruodžio 10 d.