Vienas iš jų – apie makartizmo laikotarpį JAV. Komentuodamas kontroversiškus Rūtos Vanagaitės pareiškimus, G.Paluckas pabrėžė, kad amerikiečių senatoriui Josephui McCarthy užkūrus vadinamąjį raudonųjų persekiojimą, "dėl menkiausių įtarimų žmonės būdavo net į kalėjimus sodinami, atleidinėjami iš darbų".

"R.Vanagaitė absoliučiai nepataikė tiek į bendras istorines, vertybines nuostatas, tiek į istorinius faktus. Jos pareiškimas yra absoliučiai neteisingas, tačiau vertinimai, kai tiek (Juozas) Statkevičius, tiek R.Vanagaitė kviečiami linčo teismui, yra absoliutus absurdas. Visa ši situacija ir jos įaudrinimas yra nenormali. Visiems reikia šiek tiek nusiraminti", – kalbėjo vienoje Žinių radijo laidoje G.Paluckas. Taiklu! Galima tik pridurti, kad R.Vanagaitė ne tik kad nepataikė, bet jos teiginiai apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, nepateikus jokių įrodymų, veikiau primena ne teisybės paiešką, o provokaciją.

Derėtų atkreipti dėmesį į dar kelias viešai išsakytas G.Palucko mintis, ypač apie ekonominę demokratiją. LSDP lyderis ne tik kalbėjo apie solidaresnį pelno paskirstymą versle, įtraukiant į įmonių valdymą ir darbuotojus, bet ir užsiminė apie profsąjungas: jų sustiprinimą ir platesnį įtraukimą į politinių sprendimų priėmimą. Pagaliau jis pasiūlė suteikti galimybes patiems žmonėms paskirstyti biudžeto pinigus. Kitaip tariant, jis užsiminė apie piliečių tiesioginį dalyvavimą sprendimų priėmimo procese (mechanizme), nes tai galbūt padėtų sustiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe.

Galima sutikti, galima ir nesutikti su G.Palucku. Galima jį mėgti, galima nemėgti. Vis dėlto šio politiko išsakytos mintys – įdomios ir progresyvios. Ir bent jau retoriniu lygiu LSDP iš tiesų atsinaujino, o kaip bus sprendimų priėmimo lygiu, parodys laikas.