Balsavimas regiono rinkimuose prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku. Beveik 2,7 tūkst. rinkimų apylinkių veiks iki 20 val. (21 valandos).

Šie itin įtempti rinkimai vyksta praėjus vos dviem mėnesiams po regiono nesėkmingo bandymo atsiskirti nuo Ispanijos. Juose varžosi separatistinio judėjimo lyderiai ir vienybės su Ispanija norintys kandidatai , o apklausos rodo, kad abiejų stovyklų pagrindinių kandidatų pozicijos yra apylygės.

Todėl neįmanoma numatyti, ar regiono rinkėjai vėl skirs pergalę nepriklausomybės šalininkų partijoms, bandžiusioms atskirti Kataloniją nuo Ispanijos, juolab kad vienas jų kandidatas yra kalėjime, o kitas – pabėgęs į Belgiją.

2015 metais nepriklausomybės šalininkai Katalonijos parlamente gavo 72 vietas – absoliučią daugumą. Ją prarasti būtų skaudus smūgis regiono nepriklausomybės kampanijai.

Ant kortos pastatyta šio turtingo Ispanijos rytuose esančio regiono ekonomika. Nuo spalio 1-osios, kai katalonų lyderiai nepaisydami teismo uždraudimo surengė referendumą dėl nepriklausomybės, nukentėjo regiono turizmo sektorius, o daugiau kaip 3 tūkst. kompanijų kitur perkėlė Katalonijoje buvusias savo būstines.

Nors Katalonijos visuomenė seniai nesutaria nepriklausomybės klausimu, pasaulio dėmesys į regioną nukrypo būtent po šio referendumo ir griežtų policijos veiksmų prieš jame dalyvavusius rinkėjus.

Po kelių nežinios savaičių, per kurias separatistų lyderiai ir Madridas stengėsi išlošti laiko, spalio 27 dieną regiono parlamentui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę, krizė pasiekė kulminacija.

Tačiau Madrido vyriausybė netrukus žengė precedento neturintį žingsnį – atėmė regiono autonomiją, atleido jo vyriausybę, paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus.

„Istorinė data“

Atstatydintas Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) pabėgo į Belgiją, kad išvengtų arešto dėl kaltinimų maištu, antivyriausybine veikla ir netinkamu valstybės lėšų naudojimu. Kaltinimai susiję su jo vaidmeniu Katalonijai skelbiant nepriklausomybę.

Regiono rinkimų kampanijos mitinguose jis dalyvavo per teletiltą.

Jo pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) liko Ispanijoje ir drauge su kitais separatistų lyderiais atsidūrė kalėjime, kol vyksta tyrimas dėl tokių pačių kaltinimų.

O. Junquerasui iš kalėjimo leidžiama paskambinti tik 10 kartų per savaitę, tad jo vadovaujama kampanija buvo itin neįprasta. Politikas davė interviu Katalonijos radijui, siuntinėjo straipsnius, laiškus ir net eilėraščius šalininkams.

Apklausos rodo, kad jo kairiojo sparno partija ERC galėtų laimėti rinkimus. Nepriklausomybės šalininkai bendrai yra labai mobilizavęsi, kai kurie vilki geltonai – šia spalva protestuojama prieš separatistų sulaikymą.

„Jei lyderis pašalinamas, jo vietą užima kitas“, – sakė 47 metų muzikantas Marcas Botey (Markas Botėjus), kuris balsuos už ERC. Jis pabrėžė, kad nepriklausomybės bus siekiama toliau, nesvarbu, kas bus lyderis.

Kitoje, vienybės su Ispanija šalininkų stovykloje pagal populiarumą nuo ERC nedaug atsilieka centristų „Ciudadanos“ ir kai kas prognozuoja, kad gali laimėti ši partija, turinti charizmatišką 36 metų kandidatę Ines Arrimadas (Ines Arimadas).

„Turime istorinę datą, šie rinkimai bus prisimenami“, – antradienį užbaigdama savo rinkimų kampaniją džiūgaujančiai miniai Barselonoje pasakė ji.

Barselonos futbolininkas, katalonas Gerard'as Pique (Žeraras Pikė) trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Gerai išsimiegokite, pailsėkite. Ateitis mūsų rankose.“

Be aiškaus nugalėtojo

Prognozuojamas rekordinis rinkėjų aktyvumas, tačiau kad ir kokie bus rezultatai, rinkėjai ir analitikai mano, kad jokia partija negaus lemiamos daugumos, todėl turės vykti derybos dėl vyriausybės formavimo.

Abiejose stovyklose yra po tris partijas, kurios gali stengtis suvienyti jėgas: C. Puigdemont'o sąrašas „Drauge už Kataloniją“, ERC, kraštutinių kairiųjų partija CUP nepriklausomybės šalininkų pusėje ir „Ciudadanos“, socialistai, premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partija priešininkų pusėje.

Tarp jų yra kairiųjų grupė „Catalunya en Comu-Podem“, nepritarianti nepriklausomybei, bet norinti teisėto referendumo šiuo klausimu. Po rinkimų nuo jos galėtų priklausyti jėgų pasiskirstymas.

„Tikėtinos ilgos ir nesklandžios derybos dėl vyriausybės formavimo“, – prognozavo Antonio Barroso (Antonijus Barosas) iš konsultacinės firmos „Teneo Intelligence“.

Labai svarbu tai, kad net jei separatistų stovykla išsaugos absoliučią daugumą, ji tikriausiai nebandys dar kartą atskirti regiono nuo Ispanijos. Tikimasi, kad vietoje to nepriklausomybės šalininkai bandys derėtis su Madridu.