Nemokamas kavos ar arbatos puodelis, nuolaidos sporto klubuose, kitose įstaigose. Idėja kariams siūlyti lengvatas Lietuvos verslininkams kilo po to, kai vienoje iš Jonavos kavinių padavėja nesutiko aptarnauti užėjusių karininkų. Netrukus sukurtas tinklapis „Garbė aptarnauti“, jame gali užsiregistruoti karių laukiantys verslininkai.

„Aš galvoju, kad viskas susideda iš mažų detalių. Jeigu mes pradėsime, tarkim, nuo kavos, arbatos, kad jie galės nueiti bet kur, į bet kurią Lietuvos vietą ir gauti nemokamai kavos, arbatos, tai jau bus didelis žingsnis į priekį. Viskas nemokamai – čia toks dalykas gal ir visai utopinis yra, bet tai, kad jie žinos, kad nuėję gali gauti kavos, arbatos, man atrodo, tai būtų superdalykas, ką mes galėtume padaryti maksimaliai gerai“, – sakė baro savininkas Vidmantas Čičelis,

„Tai iš tikro visos visuomenės sferos įsitraukia į tą karių rėmimą, paramą kariuomenei. Iš kitos pusės mes, pavyzdžiui, savanorių pajėgose per savo gimtadienį, tai yra sausio 17 d., turime dieną su uniforma. Tai per ją mes kaip tik ir pratinam visuomenę, civilius asmenis priprasti prie tos uniformos. Iš principo mums nereikia pagarbos, mums reikia, kad visuomenė mumis pasitikėtų“, – kalbėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, pulkininkas Arturas Jasinskas.

Tyrimų duomenimis, kariuomene pasitiki beveik 60 proc. gyventojų. Tai – trečia taip gerai vertinama institucija Lietuvoje, po policijos ir ugniagesių.

„Visuomenės požiūris iš tikrųjų dabar auga, didėja, stiprėja. Pažiūrėjau, kovo mėnesį jau 57 proc., kad pritaria, palankiai vertina, tai plius-minus išlieka panašiose ribose, bet tai atrodo, kad yra nedidelis augimas. Bet tai – ne vienintelis rodiklis, iš tiesų, visuomenė gana stipriai remia ir šauktinių kariuomenės dabartinį formatą, nes buvo baimių, kad žmonės gal bus skeptiški, gal nenorės, nenorės savo vaikų, anūkų paleisti“, – sakė VU TSPMI dėstytojas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.

Kariuomenę itin gerai vertina jaunimas – 73 proc., o pusė jaunų žmonių kario profesiją dar ir laiko prestižine.

„1990 m. buvo labai neigiamas požiūris į kariuomenę, todėl, kad visi suvokė kariuomenę ne kaip Lietuvos, o kaip sovietinę kariuomenę. Ir paskui, kai atsirado kariuomenė ir prasidėjo apklausos jau gana reguliarios, tai 1996 m. buvo didžiulis šuolis pasitikėjimo kariuomene. Na, auksinių šaukštų faktorius, jisai irgi sumažino pasitikėjimo laipsnį, paskui jis vėl išaugo“, – pasakojo Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.

Tyrimų duomenimis, du trečdaliai apklaustųjų sutiktų, kad jų artimas žmogus tarnautų kariuomenėje. [7]