Neeiliniai ąžuolai

Visoje šalyje vyko Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. Jo metu įvairiose šalies vietose pasodinta apie 300 tūkst. medelių. Miškasodžio išskirtinis renginys vyko Rumšiškėse. Čia susodinti neeilinis ąžuolų šimtukas. Rumšiškių miškapievėje įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai.

„Tai tikrai nėra eiliniai ąžuolai. Jie įskiepyti senųjų ąžuolų. Pirmąjį ąžuolą, kurį pasodinome, buvo Stelmužės ąžuolo įskiepis. Taip mes perduodame istoriją. Be to, pats ąžuolo sodinimas yra simbolinis veiksmas, nes mes šiuos medžius sodiname ne sau. Jų pavėsiu galės džiaugtis tik ateities kartos, kito valstybės šimtmečio dalyviai“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Nors ne visi klonuotų ąžuolų tėvai išliko iki šių dienų, bet Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai laiku surinko genetines medžiagas ir sudarė galimybes juos išsaugoti ir dabar suformuoti išskirtinės reikšmės ąžuolų giraitę.

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas tikisi, kad pasodinti ąžuolai bus tokie pat tvirti ir stiprūs, kaip ir jų protėviai, kurių nemaža dalis išdygo prieš penkis šimtus metų ar dar anksčiau. Ši giraitė, Anot M. Pulkauninko, turėtų tapti gyvu paminklu.

Svarbi akcija

Į šimtamečių ąžuolų klonų sodinimo akciją susirinkę dalyviai tikino, kad galimybė prisidėti prie gamtos išsaugojimo yra labai svarbi. Tai ne tik prisilietimas prie gamtos, bet ir paliktas pėdsakas ateities kartoms.

„Šia akcija parodome, kad miškininkai ne tik kerta, bet ir sodina miškus. Miškasodis yra labai geras ir pozityvus veiksmas. Šiandien mes sodiname ąžuolus kitam Lietuvos valstybės šimtmečiui. Ir vieta jiems parinkta labai tinkamai, nes tai ne tik muziejaus teritorija, bet tai yra nuostabi gamtinė teritorija,  kurioje yra medžiais apaugusi ganykla, kur jau auga senieji ąžuolai ir driekiasi per šimtmečius susiformavusi pieva. Ši vieta – gamtos ir žmogaus harmonija, kai buvo laisvai ganomi gyvuliai“, – apie miškasodį ir ąžuolų sodinimo akciją Rumšiškėse kalbėjo aplinkos ministras K.Navickas.

Šventėje dalydavo ir užsienio ambasadoriai, tad ąžuolų gijos sutvirtino Lietuvos ir jos partnerių draugystės ryšius.

„Tai labai simboliška ir graži akcija paminėti šimtmetį. Ąžuolas visada buvo Lietuvos stiprybės ir išlikimo simbolis. Nepaisant okupacijų ir kitų bandymų ištrinti mus iš žemėlapio, mes išlikome. Tad sodindami ąžuolus tikime, kad dar ilgus metus gyvuosime, būsime laisvi, nepriklausomi ir stiprūs. Prisipažinsiu, kad pirmą kartą sodinu ąžuolą, tad jausmas – ypatingas. Medį sodinau kartu su Vokietijos ambasadoriaus pavaduotoju, tad juokavome, jog ąžuolus sodiname su pilna europietiška dvasia ir vienybe tarp skirtingų tautų. Tai yra gražu, kad šiandien mes galime džiaugtis tuo, jog nesame vieni, kaip buvome didžiąją dalį savo istorijos, bet esame kartu su draugais“, – „Kauno dienai“ kalbėjo Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranskevičius.

Senieji Lietuvos ąžuolai

Rumšiškių giraitė bus suformuota iš žymiausių Lietuvos ąžuolų, kurie pragyveno ne vieną šimtmetį ir dabar žmones žavi stiprybe ir galybe. Lietuvos liaudies buities muziejuje pasodinti šių ąžuolų įskiepiai:

* Stelmužės ąžuolas (Imbrado sen., Zarasų r.) – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje – jam apie 1500 metų. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime.

* Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m., Babėnai) – pasakojama, kad apie XVI a. vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.

* Sandariškių ąžuolas (Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r.) – tikima, kad XVI a. per vieną mūšį lietuvių kariuomenė sumušė švedus ir pasiūlė taiką sudaryti neįprastu būdu – ne popieriuje pasirašyti, o pasodinti tris sandoros (taikos) ąžuolus. Nuo tada, kai buvo sudaryta sandoros sutartis, vietovė bei ąžuolas gavę Sandariškių vardą. Jis nulūžo 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ant sutrupėjusios kamieno dalies liko tik viena šaka.

* Ramanavo ąžuolas – tikslus jo amžius nėra žinomas. Manoma, kad šis galiūnas auga ant Prūskapio. Apie jį pasakoja padavimas: „Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis, kadangi buvo pelkėta vieta, nebuvo įmanoma iškasti duobę. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos išaugo ąžuolas“.

* Šaravų ąžuolas (Kėdainių r., Šaravų miškas) – 1960 m. paskelbtas saugomu. Šis labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo.

* Rozalimo ąžuolas (Rozalimas, Pakruojo r.) – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas nuo 1999 m. Aukštis – 25 m, kamienas – daugiau kaip 5,75 m apimties.

* Mingėlos ąžuolas (Vieštovėnų k., Plungės r.) – manoma, kad jam gali būti 600-700 metų. Botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną. Vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia tebegyvena žmonės tokia pavarde. Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu.

* Adamavo ąžuolas (Adamavo k., Švenčionių r.) – skaičiuoja šeštąjį šimtmetį. Respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektas. Aukštis – 26,5 m, kamieno apimtis – 6,65 m.