Bene daugiausiai kalbų kelia pensijų reforma. Siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į II pakopos pensijų fondus. Jei norėsis toliau kaupti pensiją juose, teks patiems susimokėti 4 proc. nuo atlyginimo, tada valstybė pridės 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Reformas turės įvertinti ir joms pritarti Seimas. Premjeras jau pareiškė, jei parlamentas imsis radikalių vyriausybės pasiūlytų reformų pokyčių, pats turės prisiimti atsakomybę ir nepaneigė, kad tai galėtų reikšti ir nepasitikėjimą ministrų kabinetu. Tad apie reformas – pokalbis su LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ svečiu, SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. [7]

– Lietuvos banko valdytojas, nors ir vadina vyriausybės siūlymus teisinga kryptimi, bet sako, kad jie yra nepakankami, o kaip jūs įvertintumėte mokesčių ir pensijų reformas?

– Galbūt pradėčiau nuo žodžio „reforma“. Turbūt netgi ir antrasis etapas nėra reforma, todėl pavadinčiau „antruoju mokesčių sistemos pertvarkymo etapu“. Kadangi tie sprendimai, kurie yra pasiūlyti, viso labo yra tam tikras evoliucionavimas link, mano nuomone, geresnės mokesčių sistemos ir tam tikras ekonomikos augimo, infliacijos, pajamų pasidalinimas su tam tikra visuomenės dalimi.

– O ką iš mokesčių reformos jūs vertintumėte kaip teisingą, sakytumėte, kad tai yra gerai, to reikėjo?

– „Sodros“ darbdavio ir darbuotojo įnašų sujungimas. Pirma, jis gerokai padidins viso apmokestinimo skaidrumą, ir darbuotojas geriau matys, kokią didelę sumą jis sumoka valstybei per socialinio draudimo įnašus ir Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kadangi vien dėl šitos reformos reikės padidinti nominaliąsias pajamas maždaug 30 proc., atsiras geresnės sąlygos ateityje įvedinėti naujus, galbūt progresinius, mokesčių tarifus, ir galbūt formuoti tokią sistemą, kurią mes laikytume labiau socialiai teisinga. Trečia, mes tikrai pakilsime visose palyginamosiose lentelėse, kuriose yra lyginamos šalys pagal darbo užmokestį.

– Tai čia vienintelis iš mokesčių sistemos gerai įvertintinas dalykas?

– Ne, reikia atkreipti dėmesį, ir į tai, kad didėja Neapmokestinamas pajamų dydis. Ir šįkart jis didėja ne tiek pačias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Dabar vidutines ir šiek tiek daugiau nei vidutines pajamas gaunantys gaus į kišenę daugiau dėl šitos reformos. Yra sprendimai, susiję su aukštesniu GPM tarifo įvedimu ir atitinkamu „Sodros“ lubų nustatymu. Tiktai bėda, kad tos lubos, nuo kurių  įsigalios aukštesnis GPM tarifas arba „Sodros“ lubos, nustatytas tokio lygio, kad šiandien turbūt galima būtų, na, jeigu ne į šitą kambarį, tai bent į du tokius kambarius suvaryti visus žmones, kurie uždirba tokius atlyginimus.

– Bet paskui jie mažės.

– Tikėtina, kad taip, bet žinote... Įnašai į pensijų fondus iš „Sodros“ turėjo irgi kažkada didėti iki 3,5 proc., bet mes matome, kad jų apskritai nebelieka. Tai su tais ateities mažinimais arba didinimais reikia būti atsargiems, nes gyvename valstybėje, kurioje ne visada galima labai tiksliai viską prognozuoti ir numatyti.

– Pamenate, juk dėl tų pensijų fondų buvo dideli ginčai, kol buvo nuspręsta, kad bus tokia formulė, bet ji pasilaikė visai nedaug, ir dabar vėl iš naujo vyriausybė bando kažką daryti. Šitas dalykas toli gražu neturėtų paskatinti žmonių ramiai atiduoti pinigus, nes, jeigu kiekvienąkart kaitaliojama, tai galbūt vienąkart iškils tokia mintis, „gal man jų apskritai nedėti, nes iš viso juos atims iš manęs“?

– Jūs pati būtent ir nurodote į tą skaudžiausią tašką, kuris jau tampa norma Lietuvoje – niekuo negalima pasitikėti. Ir tada žmonės renkasi tą einamąjį vartojimą kaupimo sąskaita. Tuomet mes programuojame turėti didžiulį socialinį sprogimą ne tokioje jau tolimoje ateityje, kai visi įsitikins, kad „Sodros“ nepakanka net neorioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Tai yra didžiulis šuolis žemyn, palyginti su tomis darbo pajamomis, kurias tu turėjai iki išeidamas į pensiją. Šito mums tikrai būtina išvengti bet kokiomis sąlygomis.

Šitas skandalas, koks jis dabar atgrasus beatrodytų, bet vis dėlto, aš manau, jis sudėlios daug taškų ant „i“, nes jis suformuos tam tikrą elgesio standartą ateičiai.

– Ką jūs siūlytumėte daryti Seimui vis dėlto: ginčytis ir bandyti atidėdinėti tai, ką siūlo vyriausybė, bandyti dar rekonstruoti, keisti, nors premjeras sakė, patys tada turėsite prisiimti atsakomybę, o tai jau bus nepasitikėjimas kažkuria prasme vyriausybe, ar tiesiog priiminėti tokį pasiūlytą paketą?

– Blogiausias kelias būtų išpešioti šitą projektą, išmesti tai, kas nepatinka. Todėl geriausia būtų priimti šitą mokesčių reformos paketą kaip visumą. Bet kuriuo atveju, manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Mes pradėjome diskusiją nuo to, kad  Vitas Vasiliauskas sako, jog tai yra žingsnis į teisingą pusę. Aš turbūt taip pat pasakyčiau, kad tai yra žingsnis į teisingą pusę, tačiau ne reforma.

– Žinote, būtų labai keista, jeigu aš pasikvietusi jus į studiją nepaklausčiau ir apie prezidento rinkimus, nes jūs esate sakęs, kad rudenį greičiausiai paskelbsite, ar apskritai dalyvausite rinkimuose. Tai norėjau paklausti, ar artėjate prie sprendimo?

– Kadangi ruduo artėja, reiškia artėju su tuo pačiu laiku ir aš. Tikrai, manau, kad per tą laiką dar gali atsitikti visko, pavyzdžiui, galbūt gali atsirasti puikus kandidatas kur nors. Dabar kol kas aš dar nematau, kurį aš norėsiu pats paremti. Jeigu neatsiras, tada  reikės kitaip galvoti, tai pasilieku sau laiko.

– Vis tiek be partinės paramos bet kuriam žmogui, nebūtinai jums, būtų sunku kandidatuoti, partija visada yra didžiulė parama. Ar jums būtų priimtina tapti konservatorių kandidatu?

– Jeigu aš kandidatuočiau, kandidatuočiau kaip nepriklausomas kandidatas. Bet būtų labai sunkiai suvokiama, jeigu aš deklaruočiau, kad man reikalinga visų žmonių ir visų politinių pakraipų parama, o tuomet, kai viena iš partijų pareiškia tą paramą, aš sakau, kad ji man yra nepriimtina ar netinkanti, ar kažkaip kitaip. Bet svarbiausia, jeigu aš kandidatuočiau, tai ne kaip partinis kandidatas, o kaip nepriklausomas kandidatas su savo programa ir savo komanda.

– Ar yra tokia partija, kuriai sakytumėte: „jūsų tai jau tikrai, ačiū ne“?

– Yra.

– Ar galite pasakyti, kokia tai partija?

– Tai būtų partija, kuri turi problemų su teisėsauga.

– O ką jūs manote apie tai, kas dabar dedasi Lietuvoje su visomis tomis pažymomis ir dideliu verslo bei politikų skandalu? Ar tas jūsų neatgraso, kad anksčiau ar vėliau ir pats greičiausiai paskęsite, ką įrodo ir tulpių laiškai?

– Na, nemanau, kad galėčiau skęsti. Tiesiog suprantu, kad politika yra toks amatas, kuriame turbūt būtų nenormalu, jeigu nebūtų kontaktų su verslu. Tada reiškia, politika yra kažkokia užsiėmimo rūšis, kuri nieko bendra su gyvenimu neturi, su šalies interesais, šalies ekonomika. Tai šitas skandalas, koks jis dabar atgrasus beatrodytų, bet vis dėlto, aš manau, jis sudėlios daug taškų ant „i“, nes jis suformuos tam tikrą elgesio standartą ateičiai, kas bendraujant su verslo atstovais yra galima, ir ko daryti šiukštu negalima. Nes tikrai politikai, man atrodo, užsimiršdavo anksčiau, galbūt kitą kartą ne iš blogos valios, ir aš nenoriu manyti, kad visi ten pramirkę korupcijoje, tiesiog jie tiksliai nežinojo, kas yra galima, o kur tas elgesio standartas baigiasi, ir yra raudona linija – toliau žengti nebegalima, nes tai jau yra priešinga šalies interesams.

– Ačiū jums.