Saulė pavojinga ne tik žmonėms, bet ir murkiantiems keturkojams, kurie apie tai pranešti negali. Tad kaip juos apsaugoti ir pamatyti pirmuosius perkaitimo simptomus?

Specialistai sako, kad katės – karščiui gana atsparūs gyvūnai. Tačiau šeimininkams vis tiek būtina atkreipti dėmesį, kokioje patalpoje karštą vasaros dieną praleis augintinis. Ji turi būti kuo vėsesnė, vėdinama, o katė privalo turėti vietą pasislėpti nuo saulės.

„Katės yra linkusios, lyginant su šunimis, mažiau gerti vandens, todėl jis turi būti kuo šviežesnis. Yra gertuvių, kur pastoviai teka šviežias vanduo. Tai reiškia, kad jis turi būti vėsus, bet ne ledinis, vėsesnis už kambario temperatūrą. Taip pat katės turi turėtų, kur pasislėpti pavėsyje“, – paaiškina veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas.

Skaičiuojama, kad 3 kilogramus sveriančiai katei per dieną reikėtų išlakti daugiau kaip 150 ml vandens.

Sunkiausiai karščius ištveria ilgaplaukės ir nutukusios katės, tokių murklių per saulėkaitą geriau laukan neleisti. Pirmasis perkaitimo požymis, pasak veterinaro, – sumažėjęs katės apetitas.

„Iš pradžių katė tampa apatiška, vėliau liūdnesnė, sunkiau paeina, guli ant žemės, sunkiai keliasi, atsiranda stiprus lekavimas. Gyvūnai, tarp jų – katės ir šunys – neturi prakaito liaukų, todėl vėsinasi oru“, – sako veterinarijos gydytojas Ž. Besakirskas. [7]