Pasirodo, kenkėjiškų vabzdžių, puolančių įvairius maisto produktus ir žaliavas, priskaičiuojama gausybė, o jų padaroma žala kasmet kainuoja milijonus eurų.

Milžiniški nuostoliai

Viskonsino (JAV) universiteto duomenimis, kasmet iki 10 proc. viso JAV teritorijoje pagaminto maisto sugadina, užteršia ar suėda įvairūs kenkėjai. Besivystančiose šalyse šis rodiklis viršija 50 proc. Apie trečdalis pasaulio grūdų pasėlių kiekvienais metais prarandama būtent dėl kenkėjų padarytos žalos.

Akivaizdu, kad įvairius sandėliuojamus maisto produktus, pradedant grūdais baigiant paruošta ir supakuota produkcija, puolantys kenkėjai sukelia problemų tiek žaliavos tiekėjams, tiek gamintojams, tiek galutiniam vartotojui. Dėl kenkėjų veiklos produkcija kaista, drėksta ir ima pelyti, praranda maistines savybes, prastėja prekinė išvaizda.

Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų požymiai

Maisto ir kitus sandėliuojamus produktus puolančių kenkėjais skiriasi išvaizda, mitybos įpročiais, tačiau vystymasis jų panašus. Džiovintuose, biruose produktuose kenkėjai sudeda kiaušinėlius, iš jų išsiritusios lervos graužia, išnaromis, voratinkliais, kokonais bei išmatomis užteršia maisto produktus, kuriuos belieka šalinti, kad užkratas neišplistų.

„Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų rūšių yra gausu, daugiausia puolami maisto produktai – miltai, makaronai, sausainiai ir kiti gaminiai su miltais, tai pat įvairiausi grūdai, sėklos, dribsniai, saldumynai, džiovinti vaisiai ir grybai, riešutai, prieskoniai, arbatžolės, kava, sausas naminių gyvūnų ėdalas ir kt. Didžiausią žalą daro kenkėjų lervos ir vikšrai, besimaitinantys mūsų maistu ir sugadinantys jį išmatomis, palikdami smulkų raizginį, panašų į voratinklį“, – kenkėjų ypatumus aptaria biologas Liutauras Grigaliūnas.

Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, Lietuvoje labiausiai paplitę sandėliuojamos produkcijos kenkėjai yra straubliukai, milčiai, skaptukai, aruodvabaliai, ugniukai, kandys ir erkutės. Kiekvienais metais jų padaryti nuostoliai patuština įmonių ir gyventojų pinigines. Ekspertai pabrėžia, kad nėra lengva nustatyti, ar sandėliuojami produktai apnikti kenkėjų, tačiau tam tikri požymiai niekdarius išduoda:

• produkcija arba jos pakuotė apgraužta, skylėta;

• produkte, pakuotėje arba šalia matomi suaugę gyvi arba negyvi vabzdžiai, kiaušinėliai, lervos, vikšrai, lėliukės ar šilkiniai kokonai;

• produkcija apteršta kenkėjų išmatomis, išnaromis;

• užkrėsti grūdai kaista, turi pelėsio kvapą;

• nuo grūdų kenkėjų pakitusi miltų spalva.

Pavojus labai realus

Tikima, kad maistinės kandys ar kiti maisto produktuose įsitaisę kenkėjai didelės įtakos mums nedaro, juolab negali pakenkti sveikatai: dažnas patars kruopas perplauti, miltus persijoti, tačiau ekspertai turi kitokią nuomonę.

„Dėl kenkėjų veiklos sumažėja maisto kokybė, o tai lemia ne tik finansinius nuostolius, menkesnį pasisavinamų maistinių medžiagų kiekį ir naudą, tačiau gadina įmonių reputaciją. Vis tik svarbiausia, kad dėl kenkėjų padidėja sandėliuojamos produkcijos jautrumas pelėms ir įvairioms bakterijoms, grybeliui, todėl rizika sveikatai visai reali. Ne veltui užkrėstus produktus rekomenduojame šalinti ir jokiu būdu nevartoti jų maistui, net nešerti jais naminių gyvūnų“, – perspėja L. Grigaliūnas.

Kontrolė ir naikinimas

Kad sandėliuojamoje produkcijoje neatsirastų kenkėjų, būtina užtikrinti rekomendacijas atitinkančias laikymo sąlygas. Prieš sandėliuojant grūdines kultūras ir kitus produktus, patartina atlikti patalpų dezinfekciją, feromoninėmis gaudyklėmis stabdyti kenkėjų plitimą.

„Pats efektyviausias maisto atsargas puolančių kenkėjų naikinimo būdas – apdoroti užkrėstas patalpas specialiomis dujomis, dezinfekuoti tuščius sandėlius. Būtina atminti: jei leisime kenkėjams plisti, produktai bus sunaikinti, o nuostoliai tik didės. Gyventojams siūlome šalinti visus namuose laikomus apkrėstus maisto produktus, švariai išvalyti spinteles, lentynas, sandėliukus, o apsaugai nuo suaugusių vabzdžių nuolat naudoti specialias kenkėjus viliojančias gaudykles“, – apibendrina biologas.