Siekis – nedidinti išlaidų

Dar 2017-aisiais aplinkos ministras patvirtino naują Atliekų tvarkymo taisyklių redakciją.

Joje numatyta savivaldybėms, kuriose yra daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, įdiegti atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistemas.

Iš pradžių tai padaryti planuota iki šių metų sausio 1-osios, tačiau, panašu, procesas užsitęs.

Ministerija vis dar nėra patvirtinusi techninio reglamento, kaip Lietuvoje turi būti tvarkomos maisto atliekos. Maža to, naujovė gyventojams gali pabranginti rinkliavą.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė akcentavo, kad maisto atliekų surinkimo požiūriu Lietuva labai skuba – europinėse direktyvose ši prievolė numatyta tik nuo 2023-iųjų.

"Lietuvos teisės aktuose atsirado reikalavimas "nuo 2019-ųjų". Skubame, nors techninis reglamentas maisto atliekų tvarkymui Lietuvoje nėra patvirtintas, priešingai nei kitose ES šalyse. O mūsų bendrovės pagrindinis tikslas – kad atliekų tvarkymo išlaidos nedidėtų", – teigė R.Šličienė.

Siūlomi keli variantai

KRATC užsakymu parengta galimybių studija turėtų padėti nuspręsti, kaip mieste bus tvarkomasi su maisto atliekomis.

Įvertinus regione esančius biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir apdorojimo pajėgumus, siūloma rinktis iš kelių alternatyvų.

Pavyzdžiui, palikti sistemą tokią, kokia ji yra dabar, arba su žaliosiomis atliekomis surinkti ir dalį maisto atliekų (augalinės kilmės, biologiškai skaidžias – vaisių, daržovių atliekas).

Kita alternatyva – vykdyti atskirą surinkimą, kaip numatyta teisės aktuose.

Taip pat prieš priimant sprendimą siūloma atlikti demonstracinį maisto atliekų surinkimo projektą, įvertinti technines galimybes, finansinius išteklius ir kitas aplinkybes.

Manoma, kad priimtiniausia miestui būtų pirmoji alternatyva (su žaliosiomis atliekomis surinkti ir dalį maisto atliekų). Jai pritarė ir Klaipėdos miesto tarybos kolegijos nariai.

Kontroliuoti būtų sudėtinga

Klaipėdos savivaldybė ruošiasi individualių valdų gyventojams išdalyti konteinerius biologiškai skaidžioms (žaliosioms) atliekoms, šie gali būti naudojami ir maisto atliekoms surinkti.

"Jau įsigijome 2 tūkst. mažos talpos konteinerių, planuojame dar tiek pat nupirkti ir visus gyventojus aprūpinti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriais. O daugiabučiuose gyvenančių klaipėdiečių žaliosios ir augalinės kilmės maisto atliekos galėtų būti renkamos pusiau požeminiuose konteineriuose. Jos būtų vežamos į Glaudėnus ir kompostuojamos. Gyvulinės kilmės atliekos būtų renkamos įprastai, rūšiuojamos ir sudeginamos energijos gamybai", – aiškino KRATC atstovė.

Neslepiama, kad išmokyti gyventojus rūšiuoti ir augalinės kilmės atliekas bei juos sukontroliuoti būtų sudėtinga, be to, gali atsirasti nemalonių kvapų, galbūt prireiks naujos įrangos.