Savo sprendime KT pareiškė, kad ekspertinis vertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, o Seimas kreipdamasis nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jų abejones dėl Seimo statuto konstitucingumo.

Valdantieji kvestionavo Seimo statuto nuostatą, kad ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių gali pareikalauti ekspertinio vertinimo, kai įstatymo projektu iš esmės siūloma keisti teisinį reglamentavimą.

Anot parlamentarų, tokia tvarka „yra ribojama kiekvieno Seimo nario ir Seimo teisė nepritarti nepriklausomam ekspertiniam įvertinimui“, ir pažeidžiamas „pagrindinis demokratinėje valstybėje sprendimų priėmimo principas – konstitucinis daugumos principas“.

KT atsakė, kad išvada, pateikta atlikus užsakytą nepriklausomą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, turi būti tik pristatyta svarstant tą projektą komitetuose ir Seimo posėdyje, bet ji nesaisto Seimo narių šiems balsuojant dėl įstatymo priėmimo.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Konstitucinis Teismas taip pat primena jau konstatavęs, kad „Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas“, ir Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Anot KT, iš Seimo prašymo nėra aišku, kaip grupės parlamentarų užsakytu ekspertiniu vertinimu „yra varžoma iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą“.

KT teigimu, savo prašyme Seimas taip pat nepaaiškino, kodėl „mokamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, skirtas teisėkūros kokybei užtikrinti, laikytinas neracionaliu, viešojo intereso ir visuomenės poreikių neatitinkančiu valstybės turto (be kita ko, valstybės biudžeto lėšų) naudojimu“.