Jaunimo balsai nulėmė

Šiemet Metų klaipėdietės rinkimai buvo aktyvūs  kaip niekad.

Buvo akivaizdu, kad į juos įsitraukė ne tik vyresni prisiekę šio konkurso gerbėjai, bet ir visada suaugusiesiems oponuojantys jaunuoliai. Apie tai buvo nesunku spręsti iš balsavimo būdo.

Už S.Svidraitę daugiausia balsuota internetu ir SMS žinutėmis. Merginos gerbėjai čia buvo patys aktyviausi.

"Popierinius" balsus skaičiavę dienraščio "Klaipėda" darbuotojai stebėjosi, kiek daug žmonių stengėsi iš laikraščio iškirpti kuo daugiau balsavimo lapelių.

Komentarai prie dienraštyje publikuotų interviu su konkurso finalininkėmis bylojo, kad visos šešios moterys tikrai buvo vertos Metų klaipėdietės vardo.

"Būti pastebėtai tarp tūkstančių uostamiesčio moterų, sulaukti daugybės pažįstamų ir nepažįstamų Klaipėdos žmonių simpatijų, dėkingumo ir balsų – argi tai nėra didžiausias įvertinimas?" – teigė bendrovės "Klaipėdos dienraštis" valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas.

Konkurso organizatoriai ne kartą minėjo, kad visos konkurso finalininkės yra laimėtojos, joms visoms iškilmingo vakaro metu dėkojama, pažymimi jų nuopelnai uostamiesčiui ir klaipėdiečiams, teikiamos gėlės ir dovanos.

Meilė gydo sielas

22-ejų S.Svidraitė nėra tiesiog šunų globėja. Mergina yra tapusi tikra šių gyvūnų psichologe, dalį savo sodybos ji paskyrė šunų prieglaudai. Klaipėdietė ne tik rūpinasi likimo valiai paliktais šunimis, bet ir priima psichinę traumą turinčius, žmones sukandžiojusius ar net pražudžiusius keturkojus.

S.Svidraitė žino, kad gyvūnai nekalti, kalti žmonės. Pasirodo, gyvūnai, kaip ir žmonės, serga depresija ir kitomis psichikos ligomis.

Mergina buvo įkūrusi kinologijos studiją, kurios veikla šiuo metu sustabdyta, bet ateityje įkūrėja ketina ją atgaivinti.

Viena didžiausių savo misijų S.Svidraitė įvardija švietėjišką veiklą. Ji lankėsi beveik visose uostamiesčio mokyklose, bendravo su daugybe vaikų.

Be kalbų apie saugų elgesį su šunimis, mergina skleidžia žinią, kad gyvūnai negali būti žmonių žaislai, primena, kaip šunys atsiduria prieglaudose arba tampa benamiais, pataria, ką daryti, kad keturkojai nebūtų paliekami likimo valiai.

Vaikai yra minčių šaknys, kurias galima persodinti ir taip paveikti ne tik mažųjų sąmonę, bet ir jų tėvų supratimą.

"Po tokio pokalbio vienas septintokas tapo mano šunų prieglaudos savanoriu. Po mūsų bendravimo jis pakeitė ir savo tėvų požiūrį. Anksčiau jų šuo, dienas leidęs su grandine ant kaklo prie būdos, dabar gyvena šeimos namuose. Vaikai yra minčių šaknys, kurias galima persodinti ir taip paveikti ne tik mažųjų sąmonę, bet ir jų tėvų supratimą. Mokyklose išgirstu kraupių istorijų, kaip tėvai drauge su vaikais veža savo augintinius į prieglaudą arba užmigdyti. Nors suaugusieji galvoja, kad tai yra normalu, vaikams tokie dalykai yra tikra trauma", – pasakojo S.Svidraitė.

Dar viena merginos veikla – kova su stereotipais, ji bando įrodyti, kad koviniais ir neretai agresyviais vadinami Stafordšyro terjerai ir pitbulių veislės šunys tokie nėra.

Metų klaipėdiete jau yra tapusi gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė. Už S.Svidraitę atiduoti balsai byloja, kad mūsų miesto žmonės yra jautrūs ne tik žmonių, bet ir gyvūnų likimui.

Konkurse būta pokyčių

Šiemet Metų klaipėdietės konkursas truputį skyrėsi nuo ankstesniųjų. Jo rengėjai, kviesdami siūlyti pretendentes, kaip ir anksčiau, prašė ne tik paminėti siūlomos moters nuopelnus miestui ir miestiečiams. Artėjantys rinkimai į savivaldybių tarybas galėjo tapti nemokama tribūna politikos žmonėms. Todėl konkurso taisyklės papildytos punktu – pretendentė negali dalyvauti rinkimų kovoje.

Be to, pirmajame etape apsispręsta skelbti ne visų pasiūlytų moterų pavardes, o tik dvidešimt.

Antrajame etape skaitytojų balsų skaičius lėmė, kas pateks į dešimtuką.

Metų klaipėdietės rinkimų gerbėjai turėjo galimybę dar kartą patvirtinti savo simpatijas ir iš dešimties konkurso dalyvių pavardžių išrinkti šešias. Iš jų skaitytojai rinko Metų klaipėdietę.

Remiantis tarpinio balsavimo tvarka, rezultatus 50 proc. lėmė dienraščio kupono balsai, 30 proc. – balsavimas SMS žinutėmis ir 20 proc. – balsai portale.

Rodė didelį pripažinimą

Kaip nėra vienos nuomonės grožio klausimu, taip pat neįmanoma rasti vienos tiesos sprendžiant, kuri gyvenimo sritis svarbiausia.

Akivaizdu, kad daugybė žmonių yra ir iki amžiaus galo bus dėkingi gyvybę ir sveikatą išgelbėjusiems gydytojams.

Tai yra šventa profesija, tad nekeista, kad nuoširdžios, itin gerai savo darbą išmanančios gydytojos hematologė Ligita Malciūtė ir Vertebroneurologijos skyriaus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įkūrėja bei vadovė Irena Virketienė sulaukė daugybės balsų.

Kai kurie balsavimo lapeliai buvo išmarginti ir padėkomis bei gražiais palinkėjimais.

Šiemet konkursas patraukė kur kas daugiau rusakalbių klaipėdiečių.

Mat tokius pamėgtus renginius kaip "Metų Snieguolė" bei daugybę kitų organizuojanti Svetlana Vasičkina yra pelniusi daugybės klaipėdiečių nuoširdžią pagarbą.

Ji yra ir Klaipėdos rusų bendrijos "Lada" pirmininkė, "Žaliakalnio" gimnazijos mokytoja metodininkė.

Ryški ir temperamentinga Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė, sukūrusi daugiau kaip šimtą įsimintinų vaidmenų, yra tapusi savotišku uostamiesčio simboliu. Ne viena karta klaipėdiečių užaugo su šios aktorės vaidmenimis, jos vedamais renginiais bei personažais.

Meną atstovaujančiai moteriai pripažinimą bei savo balsus konkurse atidavė daugybė klaipėdiečių. Kiekvienas jų – lyg aplodismentai aktorei už ryškius ir nepamirštamus vaidmenis.

Nors ne kiekvienas mūsų miesto žmogus iki šių metų konkurso buvo girdėjęs apie Genutę Kalvaitienę, jos bendradarbiai ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, siūlydami ją konkursui, parašė apie šią moterį daugybę gražių žodžių.

Praktikos vietas studentams užsienio kompanijose randanti bei šimtus kitų darbų atliekanti moteris pelnytai vadinama Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų krikštamote.