Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

„Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža. Lietuva per vykusius rinkimus parodė, kad nenori nacionalistų, lietuviai nenori kategoriškumo, ir tai akivaizdu. Mes einame žingsnis po žingsnio nuo totalitarinio mąstymo, apie istoriją reikia kalbėtis, bet tam reikia drąsos. O tokie dalykai (ažiotažas dėl istorinės atminties. – ELTA) neišvengiami. Tai turėjo įvykti, yra kartų susidūrimas. Kitas dalykas – žaidžiama žmonių jausmais, kurie nėra apsiskaitę, nėra įsigilinę, tačiau yra politikų, paraštinių politikų, kurie naudojasi žmonių nežinojimu“, - Eltai prie Vrublevskių bibliotekos sakė A. Vinokuras.

Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža.

Pasak jo, šiuo metu vyksta neišvengiamas procesas, kurio metu dėl istorinių tiesų bus susitarta.

„Ažiotažas yra naudingas, ar priimami vienokie, ar kitokie sprendimai, jis yra būtinas, mes pagaliau pradėjome kalbėtis. Aš sakau, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta, ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Mums reikia išeiti iš getų ir pradėti kalbėtis. Dabar ir vyksta procesas to kalbėjimo, jis skausmingas, nes žudikai nudvėsė. Dabar reikia kalbėtis“, - sakė jis.

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta Generolui Vėtrai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigia, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.