Matavimai išgąsdino

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas vien pernai gavo 138 skundus dėl triukšmo. Skirtingų šaltinių sukeliamas triukšmas sostinės senamiesčio bendruomenei ypač aktuali problema – čia fiksuoti 22 tokie skundai. Dažniausiai skundžiamasi dėl triukšmo Vilniaus, Labdarių, Liejyklos, Islandijos ir Savičiaus gatvėse.

NVSC Vilniaus departamento specialistai nustatė, kad triukšmas ten kyla dėl restoranų, barų, klubų veiklos. Išskiriamos trys pagrindinės su triukšmu susijusios sritys: triukšmas barų, restoranų ir kitų pasilinksminimo vietų vidaus patalpose, lankytojų sukeliamas triukšmas kavinių prieigose ir transportas, kurį pritraukia pasilinksminimo vietos ir jų lankytojai.

NVSC Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikta serija triukšmo matavimų Vilniaus senamiestyje nakties metu parodė, kad, sostinės barams, kavinėms ir naktiniams klubams savaitgaliais dirbant iki paryčių, kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse fiksuojamas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis. Vilniaus senamiestyje triukšmas net iki 16 dB viršijo higienos normoje nustatytas ribines vertes, o tai prilygsta šalia atvertų langų nesibaigiančiam sunkvežimių judėjimui.

Triukšmo matavimai buvo atlikti 2018 m. lapkritį, naktimis iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus ir Islandijos gatvėse, kai veikė visos populiarios pasilinksminimo vietos, ir naktimis iš sekmadienio į pirmadienį, kai jos neveikė.

Nustatyta, kad sekmadienio naktimis nuo 4 iki 5 val., kai barai ir klubai uždaryti, triukšmas buvo gerokai žemesnis už leistinas normas ir siekė 43–51 dB. Tačiau penktadienio naktimis tokiu pat metu triukšmas kur kas viršijo nustatytas normas – ekvivalentinio triukšmo lygis penktadienio naktį buvo 61–71 dB, tai įvardijama kaip labai didelis triukšmas. Higienos normos leistinas dydis lauke nakties metu yra 55 dB.

NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, norint išvengti tokios situacijos, barai turėtų geriau izoliuoti patalpas, kad triukšmas nesklistų į pastatus ar aplinką. Bet triukšmui valdyti laisvalaikio vietų prieigose ir ypač transporto sukeliamam triukšmui reikalingas kompleksiškas, visų suinteresuotų ir atsakingų pusių įsitraukimas. Tad NVSC specialistai siūlo remtis užsienio šalių geraisiais pavyzdžiais, kur didmiesčių senamiesčiuose įsikūrusios barų gatvės susitvarko su triukšmo problema tam tikslui numatytomis efektyviomis priemonėmis. Pavyzdžiui, leidžiami tik elektra varomi taksi automobiliai, specialiai numatytos įlaipinimo ir išlaipinimo vietos, įvedamos nuolatinės triukšmo stebėjimo sistemos ir kita.

Situacija prastėja

2018 m. savivaldybė Islandijos g. įvykdė eismo organizavimo pakeitimų – atsirado suoliukų, vietų dviračiams prirakinti, prekėms iškrauti, automobiliai gali važiuoti tik viena eismo juosta.

"Islandijos gatvėje situacijos tai nepagerino, transporto triukšmas nepakito, o laisvalaikio vietų lankytojų keliamas triukšmas net padidėjo. Toks triukšmas savaitgalio naktimis yra nepakenčiamas", – teigė Vilniaus senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė.

Anot jos, Savičiaus gatvėje, kuri šiemet buvo atiduota pėstiesiems, o tiksliau – barams, bėdos ypač paaštrėjo, ir ne dėl gyventojų kaltės, o dėl pačios savivaldybės kažkokių "išmislų".

Gyventi senamiestyje tapo košmaras, kai mero prioritetas yra "naktinės ekonomikos" skatinimas, o ne gyventojų gerovė.

Bendruomenės atstovė piktinosi, kad savivaldybė visiškai ignoruoja gyventojų ir seniūnaičių prašymus trumpinti barų darbo laiką ir senamiesčio gatvės tampa "triukšmingu baru" po atviru dangumi.

"Barams savivaldybė suteikia žalią šviesą veikti ir triukšmauti iki vėlumos – atimant iš gyventojų miegą ir ramybę. Gyventi senamiestyje tapo košmaras, kai mero prioritetas yra "naktinės ekonomikos" skatinimas, o ne gyventojų gerovė", – teigė A.Baškauskaitė, jau ne vienerius metus kovojanti už žmonių teisę ramiai gyventi Vilniaus senamiestyje.

"Kai atsikrausčiau gyventi į Lietuvą, apsigyvenau senamiestyje, ir jau gyvenu ten 25 metus. Stebiu, kas vyksta, ir tie naktiniai barai yra aktuali problema tiems, kurie čia gyvena. Įsivaizduokite, kiek žmonių susirenka gatvėse. Visi jie triukšmauja ir rūko po langais, o senamiestyje žmonės neturi galimybių kitaip vėdintis savo patalpų, tik atidarant langus. Su bendruomenės atstovais ne kartą buvome savivaldybėje, bandėme kalbėti dėl tų visų problemų. Tačiau vietoje to, kad būtų, kaip mes prašėme, sutrumpintas barų darbo laikas, savivaldybė pasityčiodama tą laiką pailgino", – sakė senamiesčio bendruomenės atstovė.

Ką gina savivaldybė?

Nuomonė, kad pirkdamas butą senamiestyje turėjai žinoti, jog bus triukšmas, A.Baškauskaitės manymu, – nesubrendusių asmenų mąstysena. Ji siūlė prisiminti, kaip atrodė Vilniaus ar Islandijos gatvė prieš 25 metus, kokie verslai buvo tose gatvėse, ir palyginti su tuo, kas dabar ten yra. Ar žmonės, pirkdami butus, galėjo tai numatyti? Tikrai ne. Tačiau nemažai žmonių jau buvo priversti parduoti butus, išsikraustyti arba savo butus išnuomoti. Nors tai neviešinami dalykai, teko girdėti, kai kurie butai tapo vos ne viešnamiai, nes tai labai patogu ten įsikūrusiems barams – klientams tereikia žinoti, į ką bare kreiptis, ir jiems parūpinama tiek merginų, tiek visokių kitų dalykų.

"Ten klesti ir merginų verslas, ir narkotikų verslas, ir dar kas tik nori, – sakė A.Baškauskaitė. – Savivaldybė tą "naktinę ekonomiką" labai palaiko. Kodėl taip yra? Kyla įtarimų, kad tiems, kurie priima barams palankius sprendimus, galbūt iš viso to verslo kažkas "nubyra".

Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentei įdomu, kodėl savivaldybės komitetuose, kuriuose svarstomi klausimai dėl leidimų prekiauti alkoholiu išdavimo ir sprendžiama dėl darbo laiko, visuomet sėdi Barų ir kavinių asociacijos atstovas, nors tuose komitetuose nėra bendruomenės atstovų.

Šią vasarą senamiesčio bendruomenės atstovų svarstyti pateiktas jiems aktualus klausimas buvo įtrauktas į tarybos darbotvarkę, tačiau kai pamatė, kad balsavimas gali vykti ne taip, kaip jie nori, o taip, kaip gyventojams geriau, klausimas buvo paprasčiausiai iš darbotvarkės išbrauktas.