Kaip pranešė ketvirtadienį televizijos kanalas BFM ir laikraštis „Le Parisien“, jie nesutaria dėl sudegusios katedros smailės rekonstrukcijos.

J. L. Georgelinas, kaip ir prezidentas, yra „tam tikro smailės stiliaus modernizavimo“ šalininkas, o architektas yra tvirtai įsitikinęs, kad ji turi būti atkurta „autentiškai“.

Pasak BFM, trečiadienį per Nacionalinio Susirinkimo Kultūros komisijos posėdį, skirtą katedros atstatymo darbams, generolas, praeityje vadovavęs Prancūzijos armijos vyriausiajam štabui, labai griežtai atsiliepė apie Ph. Villeneuve`ą. „O dėl vyriausiojo architekto, tai aš jam jau ne kartą aiškinau, kad jis užsičiauptų, nes mes turime priimti protingą sprendimą, kuris bus geriausias Paryžiaus Dievo Motinos katedrai, Paryžiui ir visam pasauliui“, - pareiškė J. L. Georgelinas.

Komentuodamas incidentą, didelės istorinių paminklų apsaugos asociacijos „Sites & Monuments“ vadovas Alexandre`as Gady pareiškė apgailestaująs dėl to, kad „esama pernelyg daug struktūrų, susijusių su katedros atstatymu“. „Užuot intensyviai ruošęsi darbų pradžiai, mes gaištame laiką tokiems kivirčams. Visiškai akivaizdu, jog kai prie derybų stalo sėdi keturi žmonės ir kiekvienas iš jų stengiasi tapti svarbiausiu, reikalai nepajudės iš mirties taško“, - pabrėžė jis.

Generolas J. L. Georgelinas trečiadienį informavo, kad pagrindiniai klausimai, susiję su katedros ir jos smailės atstatymu, bus išspręsti „2021 metų pradžioje“.

Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje kilo balandžio 15 d. vakare, liepsnas pavyko visiškai užgesinti tik kitos dienos rytą. Preliminariais duomenimis, ugnis įsiplieskė atliekant renovavimo darbus viršutinėje pastato dalyje. Gaisras visiškai sunaikino medinį stogą ir smailę, kuri nuvirto ant akmeninio skliauto ir pramušė jį trijose vietose.

Pirmos po gaisro mišios Paryžiaus Dievo Motinos katedroje buvo aukojamos birželio 15 d. Pamaldose dalyvavo apie 30 žmonių. Jos vyko nedidelėje katedros koplyčioje, kuri nenukentėjo nuo ugnies. Dėl saugumo visi susirinkusieji buvo su statybininkų šalmais.