Beje, ragavau. Skonis lyg liesiausiam veganui išvirus nebaigtą savo valgį su visa lėkšte. Skalsu lyg Agurkicho pažadai prieš rinkimus, atrodo, specialiai Žverygai gaminta. Kas toliau? Dešrelės iš (nuriebinto) gulbės pieno? Matysim, o kas įdomaus Kaune?

Beje, ragavau. Skonis lyg liesiausiam veganui išvirus nebaigtą savo valgį su visa lėkšte.

Visiškai nebeaiškūs Centrinio pašto reikalai. Mėginau išsiųsti knygas, ir kaip tik tada jį uždarė. Darbuotojos išsirikiavo lyg aukcione, nes dėl jų likimo niekas nieko nežino. Vis dėlto paskelbtas aukcionas pastatui. Tuo tarpu Klaipėda savo Centrinio pašto (mažiau unikalaus nei mūsiškis) aukcioną stabdo ir bandys pastatą išpirkti. Klaipėda vėl rodo mums pavyzdį. Į mūsiškį beveik kasdien užeidavo japonų grupės, daug fotografuodavo, jiems tai darė didžiulį įspūdį. Ar mylmerui, neseniai gavusiam Japonijos ordiną, tai nesvarbu? Be to, tai objektas, kuris pretenduoja patekti į UNESCO sąrašą. Tai jau dvelkia ir tarptautiniu skandalu. Taigi, klausimų daug, bet iš miesto tėvų kažkas orą išleido, visi kaip dizainerio sriubos prisivalgę.

Ar nieko geresnio nematome? Matome. Vienybės aikštės apželdinimas ir bitynas ant stogo – puiku, bet tai privati iniciatyva, nors, žinoma, ne be savivaldybės žinios. Amalių viadukas irgi labai gerai. O kokį sodą apželdinant dalyvavo pats mylmeras, išskyrus pagal protokolą sakurų (beje, atsiradusiame anksčiau už vilniškį) Nemuno saloje? Po to pamename, kad virto medžiai ir vietoj laistytuvo į rankas buvo paimta betonuotojo mentelė. Kauko laiptai irgi nelabai nudžyrinti, tik tas visas betonas atrodo lyg plastikiniai langai ir lauko bjaurylentės Žaliakalnio medinukuose.

Žodžiu, visur reikalingas jautresnis požiūris, kuris jau veikiausiai bręsta mylmero galvoje. Jis gi geras, jis jau pats – slaptasis UNESCO paveldas.