Vieniems Kūčių vakarienė tebus gražus šventinis žiemos pasibuvimas, kitiems – saulės sugrįžimas, tretiems tai bus giminės arba šeimos susėdimas, bet tas, kuris įvertina akimirkos svarbą, turinį, šios dienos ir nakties prasmingumą, anot laidos svečio kunigo R. Doveikos, visuomet supras, kad tai yra ne tik paslaptinga angelų naktis, bet ir šventa tikėjimo naktis.

Advento prasmė

Advento metu reikia panirti į save, įsiklausyti, tuomet ir Kūčių vakaras bei Kalėdos taps prasmingesnės, gilesnės.

„Pats gražiausias pasiruošimas Kalėdų šventėms yra atrasti savyje drąsos apsispręsti dar kartą, įvertinti savo dabartį, aplinką, žvelgti giliau ir aukščiau, irtis gilyn ir suprasti, kad visa tai vyksta man ir dėl manęs. Tikėjimas yra apsisprendimas, o religija yra gyvenimas“, – apie pasirengimą šventėms pasakoja kunigas.

Kalėdinę naktį, anot kunigo R. Doveikos, tampame atlaužta kalėdine duona vienas kito gyvenime, ši naktis mums primena, kad galime būti sotūs vienas kitu, ne vien tik materialiniais dalykais, bet ir paties buvimo prasmingumu. Juk nėra nieko svarbesnio už buvimą kartu.

Kaip Kūčias švenčia kunigas?

Labai prašau saugoti ir globoti lietuviškas tradicijas, kurias turi mūsų tauta.

Laidos vedėjai Kristinai Rimienei pasiteiravus svečio, kaip jis švenčia Kūčias, šis papasakos, kad stengiasi laikytis tradicijų, kurios yra jam labai svarbios.

„Esame sutarę šeimoje laikytis tradicijų, kurias norime perduoti vaikams. Tad ant mūsų Kūčių stalo tikrai niekas neras nei sušių, nei jūros kopūstų ar kitų įmantrių dalykų. Mes bandome perduoti savo vaikystės patirtį, nes Kūčių vakarienės metu ne vien tik sotumas, kulinarinis išradingumas yra svarbus, tačiau tai labai svarbi tradicijos tęstinumo naktis“, – teigia kun. R. Doveika, Kūčias švenčiantis su brolio šeima.

Kartu su broliu ir jo šeima jie turi prasmingą tradiciją Kūčių vakarui visuomet paruošti kalbą. „Labai smagu stebėti, kaip brolio mergaitės augo nuo vieno žodžio sveikinu, laikant kalėdaitį iki jau paruoštų kalbų“, – su meile apie brolio vaikus pasakoja kunigas.

Tą vakarą, jie, žinoma, meldžiasi, nes supranta, kad Kūčių vakaras yra tikėjimo naktis ir Kalėdos yra krikščioniška šventė. Melsdamiesi už savo išėjusius tėvus jie bando išgyventi jų artumą, visuomet su vaikais pavarto senelių, prosenelių albumus, o vakarienei besibaigiant, kai reikia važiuoti į bažnyčią ruoštis Vakaro mišioms, juos aplanko ir Kalėdų senelis. Sykį, pasidalys prisiminimais laidos svečias, Kalėdų seneliu teko būti ir jam, tad brolio vaikams iki šiol kirba klausimas, ar tikrai tuomet juos lankė Kalėdų senelis, o ne jų mylimas dėdė.

Kunigas prisimins ir vaikystės Kalėdas, kai tėčio dažnai nebūdavo prie Kūčių stalo, nes tekdavo dirbti naktinėje pamainoje – aplinkiniams buvo žinoma, kad tai tikinti šeima, tad, matyt, toks darbų paskirstymas tarybų Lietuvoje nebuvo atsitiktinis. Kūčių vakarienę jie kartais valgydavo ir naktį, kai grįžęs iš darbo tėtis juos pakeldavo. Ryte vaikai visuomet rasdavo paprastus kalėdinius skanėstus, tais laikais didžiausia kalėdinė staigmena būdavo mandarinai, kuriais kvepėdavo visi namai, ir saldainis, kuris savo skoniu ir saldumu buvo metų svajonė.

12 patiekalų – kaip nepersivalgyti?

Laidos vedėja K. Rimienė pasiteiraus savo pašnekovo apie persivalgymo, kuris neretai lydi Kūčių vakarienę, nuodėmę ir 12 patiekalų, kurie įaugę į šio vakaro tradicijas, prasmę.

Laidos kūrėjų nuotr.

„Labai prašau saugoti ir globoti lietuviškas tradicijas, kurias turi mūsų tauta. Tačiau svarbiausia yra ne tai, kas padėta ant to stalo, o tai, kas susėda prie jo. Šis susėdimas – tai ženklas, kad savo skubėjime ir įtampoje atrandame laiko būti kartu ir tai turbūt sudaro Kūčių vakarienės esmę“, – apie buvimo kartu prasmingumą pasakoja kunigas, čia pat pastebėdamas keistą paradoksą, kai neretai pagal pagonišką tradiciją Kūčių naktį ant stalo padedama lėkštė mirusiems, tačiau tuo pačiu netikima pomirtiniu gyvenimu...

Laidos svečias primins nepamiršti saiko, Kūčių vakarienės, anot jo, reiktų ruošti tiek, kad ji ir būtų suvalgyta tą vakarą, kad nereiktų jos po to visą savaitę valgyti dūsaujant ir galų gale jos likučius išmesti.

Mes, krikščionys, turime formuoti savo krikščioniškų švenčių džiaugsmo kultūrą.

12 patiekalų tradicija, ateinanti iš nepriteklių laikų, tremties, karų, tarsi rodo, kad tuomet, kai esame kartu, esame ir sotūs, galime patirti pilnatvę, kad po vieną mes esame niekas, todėl svarbiau yra ne prikimšti pilvai, bet buvimas drauge.

Krikščioniškos šventės džiugesys

Laidos svečias pabrėš, kad krikščionybė nėra liūdesio religija, tai – gyvenimo ir džiaugsmo religija.

„Krikščioniškas džiaugsmas niekada netampa priežastimi, kad kažkas bus nuskriaustas, pastumtas, kažkur įvyks konfliktas. Mes, krikščionys, turime formuoti savo krikščioniškų švenčių džiaugsmo kultūrą. Būna nesmagu po švenčių skaityti nusikaltimų suvestines, kurios rodo, kad tai buvo ta visuomenės dalis, kuri krikščioniškas šventes šventė be Dievo, nes tas, kas švenčia šventę su Dievu, niekada nesės už vairo išgėręs, niekada nepavers šventės konfliktu ar šeimos santykių aiškinimusi, jis niekada neleis, kad šventė jį paverstų tokia būtybe, kuriai tik ir tereikėjo kažkokios žiežirbos, kad jis įsiliepsnotų kaip laužas ir išsprogtų kaip sprogmuo“, – pasakoja kunigas R. Doveika.

Kvies prisidėti prie Pilaitės bažnyčios statybos

TV3 žiūrovai turės neeilinę galimybę kartu su kunigu R. Doveika švęsti Kūčias, nes tą vakarą savo televizoriaus ekranuose galės matyti paramos koncertą, kurio metu bus renkamos lėšos Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčios statybai.

„Esu labai dėkingas TV3 kanalui už nuostabią dovaną. Tai pirmasis per Nepriklausomybės metus renginys, kuriame komercinė televizija subrandino labai didelį ir gražų kvietimą ne tik spręsti problemas, bet susitelkti tautai dėl bendro gėrio. Man yra didelė garbė pakviesti visus į bendrą Kūčių vakarą, susirinkti į Pilaitėje statomą Šv. Juozapo bažnyčią, kurioje visi kartu pasidžiaugsime bendrais statomais namais, iš kurių kyla visų mūsų ir religinis, ir kultūrinis ir tautinis, ir visuomeninis gyvenimas, nes tai yra šaltinis“, – kviečia Kūčių vakarą būti kartu ir aukoti Šv. Juozapo bažnyčios klebonas R. Doveika.

Namai, į kuriuos gera grįžti

Artėjant Kalėdoms puošiasi ne tik miestai, gatvės, bet ir kiekvieno šios ypatingos šventės laukiančio žmogaus namai. Daugelio namuose jau visu grožiu švyti eglutės, dega žvakės ir galbūt net kvepia imbieriniais sausainiais, tačiau ne kiekvienas mokame savo rankomis sukurti tikrą kalėdinį vainiką.

Tad laidos vedėja, floristikos dizainerė K. Rimienė rubrikoje „Floristinis desertas“ parodys, kaip dekoruoti kalėdinį vainiką, kad jis taptų tikra puošmena. Pastelinėmis, švelniomis spalvomis, papuoštas dirbtiniais, džiovintais elementais, ir, be abejo žvake, laidos vedėjos sukurtas kalėdinis vainikas įkvėps ramybės ir pakvies jūsų namuose apsilankyti seniai matytus draugus, juk svarbiausia – būti kartu ir nepasimesti šventiniame šurmulyje.

„Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3!