„Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai, efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes – atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų, ypač rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Pasak Seimo narės, senėjanti visuomenė yra mūsų realybė, todėl valstybė turi užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams, o ne tik jaunesniems nei 45 metai. Dažnas kaimiškų vietovių gyventojas neturi galimybės jungtis prie elektroninės bankininkystės, be to, žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, trūksta įgūdžių.

„Nesakau, kad padėtis katastrofiška, bet džiaugtis tikrai nėra kuo. Man sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse jų bankai pasielgtų kaip Lietuvoje – nuo 2015 metų bankomatų buvo sumažinta 10 procentų, uždaryta šimtai bankų skyrių“, – teigia Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnės pareigas einanti R. Budbergytė.

Man sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse jų bankai pasielgtų kaip Lietuvoje – nuo 2015 metų bankomatų buvo sumažinta 10 procentų, uždaryta šimtai bankų skyrių.

Pasak jos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupės duomenimis, miestuose, kur net ir yra išlikę bankų skyriai, dažnai reikalinga išankstinė registracija, kad žmogus gautų finansines paslaugas, ir tai dar labiau apsunkina paslaugų prieinamumą.

„Perlo“ terminalus, kur galima išsigryninti pinigus, galima rasti toli gražu ne kiekvienoje vietovėje. Be to, juose ne visuomet būna pakankamai pinigų. O ir paslaugos kaina nemaža – 1 euras. Savivaldybių socialiniai darbuotojai neturi teisės padėti naudotis finansinėmis paslaugomis nuotoliniu būdu. Vyresnių, neįgalių žmonių, norinčių išsigryninti pinigus ar atlikti kitas finansines operacijas, padėtis tampa kebli. Pavyzdžiui, Akmenės rajone trečdalio gyventojų amžius gyventojų – per 60 metų. Apklausos rodo, kad jie nesinaudoja internetine bankininkyste. Žinoma, čia ir valstybės, tai yra Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos problema, kad nepasirūpinta visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimu“, – teigia socialdemokratė R. Budbergytė.

Komerciniams bankams, besidžiaugiantiems išvystytu finansinių paslaugų tinklu, R. Budbergytė primena Lietuvos banko skelbiamą informaciją, kad 2019 m. 35 procentai sąskaitas turinčių apklaustųjų susidūrė su nepatogumais, norėdami pasiimti grynųjų pinigų, jie dažniausiai nerasdavo lengvai pasiekiamo bankomato arba rasdavo kito banko bankomatą, kuris taikydavo nepalankius įkainius. Daug mokėjimo korteles turinčių gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas, ypač turguje, grožio paslaugų salonuose ar panašiose vietose.

Pasak R. Budbergytės, oficialiai skelbiama informacija rodo, kad Lietuvoje kol kas žmonės neapsieina be grynųjų pinigų. Ypač rajonuose už daugelį prekių ir paslaugų mokama grynaisiais, nes nėra kitos galimybės.

ELTA primena, kad Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį pristatė interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį [6]. Asociacijos teigimu, bazinių bankų paslaugų tinklas kol kas padengia visą Lietuvą, tačiau demografinė padėtis koreguoja finansinių paslaugų teikėjų veiklą.

„Šiuo metu yra beveik 5 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigų. Yra daugiau kaip 600 vietų, kur pinigus galima įnešti ir per 300 bankų ir kredito unijų, kurie veikia visoje Lietuvoje. Ar tai daug, ar mažai, nenorėčiau vertinti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Tuo metu LBA analizės vadovas Vilius Tamkvaitis sakė, kad Lietuvoje yra dvi savivaldybės, kuriose nėra banko ar kredito unijos skyriaus, – tai Neringos ir Rietavo savivaldybės.

Jis taip pat pažymėjo, kad negalima pasakyti, jog regionuose bankų skyrių tinklas yra retesnis nei didžiuosiuose miestuose.